Įjungiau „PSP“ ir pasirinkau „Crisis Core: Final Fantasy VII“ (toliau CCFFVII), maniau, tiesiog pabandysiu šį žaidimą įdomumo dėlei ir taip užmušiu nuobodulį. Bet įsijungęs šį žaidimą nebegalėjau jo pamiršti… Taigi įsijungus žaidimui pasirodė trumpas ir detalus „intro“ filmukas, o po jo – gražus meniu. Pradėjęs žaidimą, vėl gavau galimybę pasigrožėti detaliu filmuku. CCFFVII yra RPG žanro žaidimas, bet man nelabai patikdavo RPG, todėl sunkiai prisiverčiau išbandyti šį žaidimą. Tačiau pažaidęs CCFFVII, aš labai susidomėjau tokio žanro žaidimais. Mes gauname valdyti vaikinuką vardu Zack, kuris dirba organizacijai pavadinimu „SOLDIER“ – karinei organizacijai, „besitvarkančiai“ su didelėm krizėm ir rimtais atvejais, taip pat jis yra visiškai naujas FF serijai. Mūsų pagrindinis veikėjas jau per pirmą „cutscene‘ą“ pareiškia, jog jis nori tapti pirmos klasės agentu. Turime „nugalabyti“ porą sargybinių, šiek tiek palakstyti aplinkui, nukauti fantastinę būtybę ir apsiprasti su valdymu. Turiu paminėti, jog dėl valdymo nebuvo jokių problemų ir nereikėjo nieko aiškintis ar kankintis. Ekranas atrodo gražiai, kaip ir mūsų valdomas veikėjas.

Gameplay – žaidimo metu yra du rėžimai: pirmasis yra paprastas rėžimas, kada tiesiog lakstai visur, kažko ieškai ir t.t., o antrasis – kovos rėžimas, kada kovoji su priešais. Tai vienintelis dalykas, kuris per visas 12 valandų žaidimo gali nervinti, bet po kiek laiko priprantama. Priešai pasitaiko už kiekvieno kampo, o tada pasigirsta moteriškas balsas, pasakantis: „Activating combat mode“ ir Zack‘as išsitraukia savo kardą bei gali „darbuotis“, o nugalėjus visus priešus, Zack įsikiša savo kardą ir vėl gali lakstyti kur tau reikia, o jeigu po kokiu penkių metrų pasitaiko priešų, vėl išgirstame: „Activating combat mode“…

Pats ekranas žaidimo metu yra labai patogus ir aiškus, kuriuo lengva naudotis. Kairiajame viršutiniame kampe yra DMV (Digital Mind Wave) – nauja sistema limitų protrūkiams. Tai iš tiesų yra sėkmės reikalas – kovos metu per tris DMV langelius važinėja žaidime sutiktų veikėjų veidai ir jei jame bus vieno veikėjo tris veidai, gausi specialų, animuotą judesį, kuris gali tave pagydyti, leisti ribotą laiką daryti „critical“ smūgius arba atimti iš priešininko labai daug gyvybės taškų. Taip pat prie važinėjančių veidų važinėja ir skaičiai, nuo kurių priklauso kokio stiprumo judesys bus, o jeigu

gausite tris septynetus (777), jums pasikels lygis.

Kairiajame apatiniame šone yra rodomi gyvybės taškai, magijos taškai ir energija. Pasikėlus lygi šie taškai padidėja. Kovos metu visą laiką reikia žiūrėti į gyvybės stulpelį, nes nežinai kada ir kiek priešas nuims tau gyvybių ir kada reikės gydytis.

O dešiniajame apatiniame kampe yra komandos ir inventorius. Visą laiką turime paprastą ataką su kardu, o kitas komandas mes galime patys pasirinkti – ar jos bus susiję su kardo atakomis, ar su magija, ar su gynyba. Ir taip pat galime įeiti į savo inventorių ir jei mums pasibaiginėja gyvybes arba magijos taškai, panaudoti koki nors gėrimą.

Istorija yra tikrai labai gerai išvystyta. „SOLDIER“ organizacijoje seniau gyvavo trys pirmos klasės kariai, kurie visi buvo geri, neišskiriami draugai. Angeal – jis pasirodo žaidimo pradžioje kaip Zack‘o mokytojas, Seperoth – žinomas kaip legendinis karys. Turbūt visi FF serijų mėgėjai gerai pažysta Seperoth kaip blogietį, na, šiame žaidime jis yra gerųjų pusėje ir tikrai įsipaišo į žaidimą kaip „legendinis“ karys. Ir paskutinis draugas – Genesis, jis yra pagrindinis šio žaidimo „blogiukas“. Jis išdavė „SOLDIER“ ir pabėgęs pradėjo kurti piktus kėslus. Žaidime vyrauja virusas, dėl kurio mutuoja tiek eiliniai priešai, tiek Angeal su Genesis. Ir Genesis supranta, jog suklydo, nes dėl mutacijos jis gali mirti, dėl to bando virusą sustabdyti.

Žaidimo metu yra daugybė netikėtų dalykų, kas suteikia istorijai įdomumo, o įtampa visą laiką tvyro ore. Todėl, tai vienas iš nedaugelio žaidimų, kuriam duočiau itin tvirtą 10.

Garsai – išties labai žavūs, man teko žaisti anglišką versiją ir tuo labai džiaugiuosi, nes viską galėjau suprasti. Įgarsinimas nėra dirbtinas ir išties labai gerai pritaikytas kiekvienam veikėjui. Tiesiog puikiai derėjo Genesis balsas prie jo išvaizdos, kai jis skaitydavo poemas iš „Loveless“.

Per dialogus viskas buvo tariama aiškiai, suprantamai ir nebuvo jokių neaiškumu ar erzinančių dalykų.

Muzika taip pat puiki – kinta nuo gitarų iki orkestrinių variantų, visi labai gražūs, specialiai priderinti prie istorijos vystymosi ir kovų. Taip pat, man nepasirodė, jog muzika kartotųsi labai dažnai, ji buvo įvairi ir žaidimui suteikė papildomą „skonį“.

Gal šiek tiek nukentėjo garsai žaidimo metu, pvz.: tiek ir Zack, tiek ir priešininkų aimanos, bei magijos garsai nebuvo tokie įtikinantys.

Grafika ir „Materija“ – visu pirmą norių paminėti grafiką, kuri yra tikrai miela akiai, bet įspėju, jei jūs mėgstate žaisti su „PS3“ arba „Xbox“ ir ypatingai žavitės labai aukšta grafika, tai jos čia nerasite, nes tai yra „PSP“ žaidimas, kurio grafika atitinka reikiamus reikalavimus ir dėl jos aš neturiu nusiskundimų. Vietovės buvo kuriamos labai didelės ir detalumo joms netrūko, taip pat, kaip ir veikėjams bei priešams. Nėra jokių ryškių ar negražių spalvų, aplinkos yra ir realistiškos, ir fantastinės, kurios visos man labai patiko ir paliko didelius įspūdžius.

Žaidime mes galime naudoti ne tik kardą, bet ir magiją, kuri čia yra vadinama „materija“. Materijos dėka, mes galime naudoti elementus ir juos jungti į vieną, stiprią materiją.

Tarkime, kad turime ugnies materiją, su kuria mes gebame apdeginti priešą ir turime ledo materiją, su kuria galime užšaldyti priešą, jas sujungus, mes gauname žaibo materiją ir taip galima eksperimentuoti su visomis materijomis, kurių rūšys yra ne tik elementai, bet ir gydymo ar nuodijimo materijos, kas buvo labai puiki mintis žaidimui, kuri man labai patiko.

Verdiktas:

Pirmas įspūdis – viskas labai patiko ir nemačiau man nepatinkančių dalykų. Geras meniu, „cutscene‘ai ir grafika. – 9

Įdomumas – Istorija yra puikiai išvystyta ir niekad nesiliauja stebinti. – 10

Grafika – Atitinkanti visus „PSP“ reikalavimus, žaidimo metu gerėjausi detaliomis, tikroviškomis aplinkomis ir veikėjais bei itin gražiai sukurtais filmukais. – 9

Garsas – Angliškas įgarsinimas puikiai tiko prie veikėjų išvaizdos, graži ir įvairi muzika, bet prastoki kovos garsai. – 8

Valdymas – Kadangi jau buvau žaidęs kelis žaidimus su „PSP“, tai nekilo jokių problemų ir pripratau prie valdymo akimirksniu. Taip pat viskas paaiškinta iki smulkmenų, kaip susitvarkyti su valdymu, jei kyla problemų. – 9,1

Išvada – Puiki „Final Fantasy“ dalis, turinti gražius veikėjus bei aplinkas, puikią ir naujovišką kovos sistemą, nesiliaujančią stebinti istoriją ir ilgą žaidimo laiką. Žinoma, žaidime yra šiek tiek klaidų, bet jos tikrai nėra tokios siaubingos, kad dėl jų kaltės nebūtu įmanoma žaisti. „Square Enix“ šį kartą tikrai pasistengė nenuvilti savo gerbėjų ir išleido vieną geriausių žaidimų.

Galutinis – 9 Tikroji fantazija.