Hmm… Tokių žaidimų, kurie neturi žanro, yra nedaug, bet „Patapon“ – vienas iš jų. Jame daugiausiai dominuoja ritminiai ir strateginiai elementai, bet išvysime ir vaidmenų ir veiksmo akcentų. Tai, be jokios abejonės, ne tik vienas geriausių ritminių žaidimų, bet ir vienas geriausių žaidimų, skirtų „PSP“ konsolei.

Patapon‘ai yra labai įdomių padarėlių gentis, kurios gyventojai panašūs į akių obuolius su kojelėmis. Na, bet jiems labai nepasisekė, nes pralaimėjo mūšį su kaimynine gentimi – Zigaton‘ais. Bet Patapon‘ai nebūtų Patapon‘ais, jei nekovotų dėl savo genties ir išgyvenimo.

Kaip ir daugelyje strateginių žaidimų, Patapon‘us valdysime kaip jų dievas. Tai gana keistas sprendimas, bet jis išties pasiteisina. Iš pat pradžių žaidėjui tenka valdyti vos kelis karius, bet progresuojant žaidimui galėsime valdyti gigantišką, kovingai nusiteikusių padarėlių armiją.

Nepagalvokite, kad visi Patapon‘ai yra vienodi. Nors vizualiai jie tikrai labai panašūs, bet jų savybės skiriasi. Patapon‘ų yra keletas rūšių: kovotojai su kardu ar kirviu, ietininkai, muzikantai ir lankininkai. Jeigu ne ginklas, jie visi būtų beveik idealiai vienodi. Čia pasireiškia žaidimų vaidmenimis elementai. Savo karius galime įvairiai stiprinti su kalavijais, kovos kirviais, lankais, ietimis, skydais ar šalmais. Visi jie suskirstyti pagal medžiagą. Nuo medžio iki metalo, plieno ar brangesnių medžiagų. Šie priedai sustiprina mūsų karį. Ginklai pagerina puolimą, o šarvai sustiprina gynybą. Žinoma, ne visi Patapon‘ai turės garbę turėti šiuos šarvus, kadangi tai yra sėkmės reikalas. Žaidime nėra parduotuvės. Todėl savo pavaldinius galėsime tobulinti tik daiktais, rastais mūšyje ar medžioklėje. Tai yra viena iš nedaugelio šio nuostabaus žaidimo problemų.

Visus Patapon‘us valdysime unikaliu būdu. Jau minėjau, kad žaidime vienas iš pagrindinių elementų yra ritmas. Taigi žaidime visus veikėjus valdysime ritminiu būdu, o tiksliau – keturiais magiškais būgnais. Žaidimo pradžioje mums duodami vos du būgnai su kuriais galėsime atlikti pagrindines dvi kombinacijas: judėti pirmyn ir atakuoti. Toliau žaisdami išmoksime gintis bei atsitraukti. Kol valdysime Patapon‘us visada girdėsime muzikėlę, kuri žaidėjui komanduos kaip metronomas. Na, o mes su magiškais būgnais turėsime „pagauti“ ritmą, spaudinėjant tam tikro veiksmo komandą. Tikriausiai pagalvojote, kad žmonės, kurie turi prastą klausą, arba nėra muzikaliai gabūs, negalės žaisti šio žaidimo. Ne, taip nėra. Netgi jei jūsų muzikinė klausa yra prastoka, žaidžiant aplink ekraną į ritmą mirksės linijos. Tai labai patiks žmonėm, kuriem nesiseka ritminiai žaidimai.

Jeigu gerai „pataikysime“ į ritmą, Patapon‘ai pradės džiūgauti ir dainuoti. Be to, po kiekvienos kombinacijos kariai nuotaikingai išdainuos „žodžius“: „Pata – pata – pata – pon!“ arba „pon- pon – pata – pon!“. Visi šie garseliai yra priklausomi nuo kombinacijos. Iš viso yra keturi tokie. Jie visi labai nuotaikingi. Dėl to žaisdamas „Patapon“ žmogus tikrai nebus nervingas ar pan. Bet jeigu žaidėjui prastai seksis, kariai pašaipiai tai parodys. Patapon‘ai atsiguls ant žemės, norėdami parodyti koks žaidėjas apgailėtinas arba „numes“ kvailą frazę kaip: „Ar tu juokauji?!”, „Ar jau galime eiti namo?“. Tokie išsireiškimai tikrai pakelią nuotaiką, netgi jei tau ir nesiseka. Žinoma, jeigu sekasi labai gerai tai jau kita istorija. Tokiu atveju įsijungs „fever“ režimas. Juo metu armija judės greičiau, kovos stipriau ir pan. Kaip ir daugelyje žaidimų, kuo toliau, tuo labiau priešai stiprėja. Taigi, „fever“ režimas tampa labai svarbiu aspektu Patapon‘ų gyvenime.

Misijų būna kelių rūšių: medžioklė, mūšis arba kovos su bosais. Pradėsime nuo medžioklės. Kaip ir kiekvienam gyvam padarui, taip ir Patapon‘ams reikia maisto. Kadangi jokių parduotuvių nėra, maistą teks susimedžioti. Pačioje žaidimo pradžioje tai padaryti tikrai nebus lengva, nes turėsime vos kelis karius. Na, bet kai armija didžiulė tai padaryti bus tikrai labai lengva. Kai grįžtate į Patopolį (Patapon‘ų „bazę“) su „grobiu“ gyventojai kelią didžiulę šventę. Stebėti tai labai linksma ir kartu juokinga. Na, bet greitai visas vaizdas gali pasikeisti, nes jeigu grįžti be maisto… Girdėsi tik svirplių leidžiamus garsus.

Mūšiai žaidime iš pat pradžių tikrai neatrodo didingi, bet kai surenkama gigantiška armija vaizdas tiesiog stulbinantis. Dangų skrodžiančios ietis ir strėles tikrai sudaro įspūdį, kad vyksta karas. Bet kai nukaunamas priešas žaidimas ir vėl išspaudžia šypseną. Prieš mirtį Zigatonai pasakys juokingą frazę.

Na, o patys didingiausi ir įspūdingiausi lygiai yra bosų kovos. Pastarieji yra įvairaus dydžių ir formų. Nuo krabų iki dinozaurų. Labai nustebau pamatęs padarą panašų į kolosą iš žaidimo „Shadow of Collosus“. Vaizdas tikrai įspūdingas ir kartu juokingas.

Grįždami po kiekvienos „misijos“, mes gauname „Ka-Ching“. Tai yra Patapon‘ų pinigai. Juos panaudosime tik gamindami karius. Na, o tam, kad juos pagamintume, neužteks pinigų. Reikės ir įvairių daiktų, bet kadangi nėra jokios parduotuvės, visus daiktus reikės „susimedžioti“. Čia atsiskleidžia viena „Patapon“ problema. Žaidime nėra jokio pauzės mygtuko. Vienintelis būdas sustabdyti žaidimą yra išjungti konsolę. Tai tikrai labai trukdo, nes jeigu norime nukeliauti į tualetą arba pasiimti užkąsti, teks išjungti konsolę. Ši klaida nėra didžiulė, bet tikrai erzinanti, nes bet kokiu atveju sugadins visą kombinaciją.

Svarbiausias „Patapon“ žaidimo aspektas yra unikali grafika. Visos aplinkos yra tiesiog nuostabios. Žodžiais labai sunku nusakyti kokia graži yra žaidimo grafika, bet tinkamiausias apibūdinimas yra toks, kad žaidžiant atrodo lyg valdytumėme animacinį filmuką. Pats žaidimas vizualiai yra tiesiog originalumo viršūnė. Tokių žaidimų kaip „Patapon“ yra vienetai.

Taip pat likau labai nustebintas žaidimo veikėjų animacijomis. Patapon‘ai juda tiesiog nuostabiai. Su kiekvienu garsu vis skirtingai. Tai į kairę, į dešinę, tai viršun, tai apačion. Jeigu žaidėjui nesiseks, tai mūsų valdomi kariai tiesiog grius ant žemės, norėdami parodyti, kad tau nesiseka juos valdyti. Na, o puolant pasirodo mano paties mėgstamiausia animacija. Patapon‘ų akys tampa „piktos“ ir atrodo labai juokingai.

„Patapon“ – tai daugelio žaidimų žanrų „mišrainė“, nors pagrinde dominuoja ritmas ir strategija. Žaidime gausu ir kitų žanrų elementų. Tai suteikia žaidimui originalumo. Na, o žaidimo grafika yra unikaliausia, kurią mačiau per daugelį metų. Pasakysiu atvirai, tokie žaidimai kaip „Patapon“ išeina vieną kartą per keletą metų. Šį žaidimą privalo turėti kiekvienas save gerbiantis „PSP“ savininkas.