Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2009/12. Teksto autorius: Kyo
„Vaiduoklių medžiotojų“ žaidimo laukiau su baisiai dideliu nerimu, nes tai vienas retų atveju, kai menkiausias neapdairumas ar neapsižiūrėjimas gali sugadinti visą projektą. Įsivaizduoju, jog kurti tokį žaidimą yra sunku. Savo laiku tikrai yra tekę žaisti savotiškų bandymų perkelti filmo dvasią į vaizdo žaidimus, skirtus Sega ar Nintendo konsolėms. Bet jau tada (dar būdamas vaikas) nurašydavau tuos bandymus ir norėdavau bent pusės to, ką mačiau filmuose. Nežinau, ar verta sakyti, jog „Vaiduoklių medžiotojai“ — kultas, kuris turi savo reikalavimus ir subtilybes. Būtent todėl tikrąjį žaidimą apie vaiduoklių medžiotojus buvo galima sukurti tik pasikvietus pačius šio kulto kaltininkus su Billu Murray‘umi priešakyje…
Su Ghostbusters The Video Game pastaraisiais metais dėjosi kažkokie nepaaiškinami dalykai. Kūrimo procesas prasidėjo 2007–aisiais metais, tada po metų buvo sustabdytas, o dar vėliau tais pačiais metais vėl atnaujintas. Galų gale atstovai spaudai pranešė, kad žaidimas tikrai pasirodys šių metų vasarą. Taip žaidimo pasirodymas sutaptų su 25 metų jubiliejumi, kurį švenčia pirmasis „Vaiduoklių medžiotojų“ filmas. Kadangi Sony buvo pati atsakinga už žaidimo išleidimą savo platformoms, tai PlayStation savininkai (net ir europiečiai) jau senų seniausiai džiaugiasi žaidimu. Bet už visų kitų platformų versijas atsakinga Atari (kuri kaip tik vasarą atsisakė padalinio Europoje), todėl mes, gyvantys Europoje, iki šiol niekaip negalėjom gauti savo kopijų. Beje, patį žaidimą kūrė Terminal Reality, o juos dar turėtum prisiminti kaip pirmosios ir antrosios BloodRayne dalių kūrėjus.
Vietoje trečio filmo
Pagrindinis šio žaidimo tikslas yra pakeisti trečiąjį filmą. Tam reikalui vėl susitiko visi pagrindiniai vaiduoklių medžiotojai ir sutiko įgarsinti save pačius žaidime. Maža to, Danas Aykroydas ir Haroldas Ramis pasiūlė ne tik savo balsus, bet ir pagalbą kuriant autentišką scenarijų žaidimui, kuriame sklandžiai priartėjama ir prie abiejų filmų. Žinoma, minėtųjų aktorių kompaniją papildo Billas Murray ir Ernie Hudsonas, todėl žaidimas yra pilnavertiškas nuotykis visiems, kas bent jau ką nors žino apie vaiduoklių medžiotojus. Kiti aktoriai, matyti filmuose, taip pat sutiko įgarsinti savo veikėjus, todėl šiuo atžvilgiu viskas pavydėtinai gerai.
Kaip šuniui penkta koja
Šmaikščiausia šiame žaidime yra tai, jog žaidėjas taip ir negauna pavaldyti kurio nors iš savo mėgstamų vaiduoklių medžiotojų. Vietoje to kūrėjai sukūrė (įtariu, kad prie to nagus prikišo ir aktoriai) naują veikėją, kuris žaidimo pradžioje priimamas į vaiduoklių medžiotojų komandą kaip naujokas bandomajam laikotarpiui. Tiesą sakant, net jo išvaizda liudija, kad jis visiškai žalias ne tik kalbant apie paranormalius reiškinius, bet ir apie gyvenimą. Per visą žaidimą žaidėjo valdomas veikėjas neprataria nė vieno žodžio (kaip Gordonas Freemanas iš Half–Life serijos), o ir vardas jo nepasakomas. Net ant drabužių yra išsiuvinėta „naujokas“. Taip į jį viso žaidimo metu ir kreipiasi. Negana to, šis veikėjas kūrėjams pasirodė toks nereikšmingas, kad jo net ant žaidimo viršelio nepavaizdavo… Taigi, toks veikėjas šiam žaidimui reikalingas kaip šuniui penkta koja, bet jis idealiai tinka žaidėjui, tai yra Tau, įsikūnyti, kad galėtum ne valdyti, o stebėti kitus vaiduoklių medžiotojus (taip, kaip tą darei žiūrėdamas filmą) ir kartu pats gaudyti vaiduoklius.
Pasirengimas
Kaip dieną aišku, kad, norint gaudyti vaiduoklius, gerų norų neužtenka, todėl kūrėjai mums suteikia progą prisiliesti prie filmuose matytos įrangos (maža to, jie pasiūlo mums dar daugiau, bet apie tai šiek tiek vėliau). Pradėti reikia nuo protonų kuprinių, kurios veikia maždaug taip: kuprinė, kurią vaiduoklių medžiotojas visuomet nešiojasi su savimi, sukuria teigiamai įelektrintų protonų srautą. Pastarasis pritraukia neigiamą vaiduoklių energiją, todėl tiek filmų, tiek žaidimo veikėjai gali juos išlaikyti vienoje vietoje. Kai į vaiduoklį nukreipiami visų medžiotojų spinduliai, šis nebegali ištrūkti ir tada nesunku jį uždaryti į spąstus.
Čia pat, be garsiųjų protonų kuprinių, yra ir PKE (psichokinetinės energijos) matuokliai, kuriais veikėjai bando nustatyti paranormalių reiškinių kilmę ir taip lengviau aptikti vaiduoklius. Lygiai tokį žaisliuką gauna ir naujokas. Tik įsijungus PKE matuoklį, vaizdas iš trečio asmens pasikeis į pirmojo, o žaisdamas šiuo režimu negalėsi nei greitai bėgti, nei šaudyti protonų spindulio. Tačiau naudojantis PKE matuokliu galima ne tik aptikti besislepiantį vaiduoklį, bet ir atrasti tam tikrus artefaktus, kuriuos bežaidžiant visai ne pro šalį surinkti.
Be protonų kuprinių, kūrėjai žaidėjui padovanojo dar tris papildomus ginklus, kurių kiekvienas turi po pagrindinę ir papildomą funkcijas. Vienas jų yra dar antrame filme vaiduoklių medžiotojų išrastas gleivių ginklas, kuris labai susilpnina vaiduoklius, bet didesnės žalos jiems nedaro. Papildoma jo funkcija — iššauti ilgą gleivę, kurios vienas galas prisitvirtina prie vieno paviršiaus, o antras — prie kito. Vienintelė šios funkcijos paskirtis yra galvosūkių sprendimas. Kitas ginklas šaudo savotišku mėlynu spinduliu, kuris sustingdo vaiduoklį vienoje vietoje. Tai, patikėk, nėra labai pravartu, nors ir atrodo įspūdingai. Užtai papildoma šio ginklo funkcija leidžia žaidėjui šaudyti storais mėlynais šratais ir todėl juokais netgi galima sakyti, kad čia speciali šratinio šautuvo versija, kurią galėtų patentuoti vaiduoklių medžiotojai. Dar vienas ginklas, kuriuo teks pasimėgauti šiame žaidime, yra mezonų greitintuvas (čia ir turėtų praversti fizikos žinios, todėl, kaip matai, mokaisi ar dar mokysies tikrai ne be reikalo). Jis gaunamas paskutinis ir kažkaip didelio įspūdžio nepalieka, todėl įtariu, jog daugelis vis tiek dažniausiai rinksis protono spindulį. Beje, kiekvieną iš ginklų galima tobulinti už žaidžiant gaunamus taškus. Patobulinimai ir jų kainos yra logiškos, todėl nusivylimo ar pykčio dėl to kilti neturėtų.
Vaiduoklynas
Medžiojant būna visko. Tiksliau, „visokių“… Be abejo, kalbu apie vaiduoklius. Galbūt tik iš pradžių atrodo, kad visi jie vienodi ir vienodai pagaunami, bet tai tik pirmas įspūdis. Pirmiausia, kiekvienas jų yra tam tikro lygio, ir kuo aukštesnio lygio vaiduoklis, tuo sunkiau jį pagauti. Pačių pirmųjų lygių vaiduokliai yra tokie silpni, kad jų net nereikia kalinti spąstuose — užtenka šaudyti tol, kol susprogsta. Kitus reikia uždaryti į spąstus arba ieškoti specifinių būdų, kaip juos susilpninti ar sustabdyti. Kovos su bosais nėra kažkuo labai originalios ar savotiškos, gaudymo principas tas pats, tačiau bosai paprastai turi daugiau sveikatos, daugiau galimybių atakuoti ir, savaime suprantama, daugiau šansų pribaigti žaidėją. Beje, tuo pačiu, jau minėtuoju PKE matuokliu bus galima greitai nufotografuoti vaiduoklį ir nustatyti jo lygį, įmanomas atakas ir ką su juo daryti (ar kovojant su juo prireiks spąstų ar ne). Pačios kovos su vaiduokliais taip pat vyksta labai įvairiai, tačiau dažniausiai reikės protonų spinduliu šaudyti į juos tol, kol šie nusilps, o vėliau tuo pačiu spinduliu kiek padaužyt po teritoriją, kad jie visai išsikvėptų ir paniškai nebeskraidytų. O tuomet jau tiesus kelias į spąstus — belieka tik juos numesti (įsijungia patys, automatiškai). Beje, įkalinti vaiduoklius spąstuose galėsi tik protonų spinduliu.
Bendras vaizdas
Iš viso žaidime yra aštuonios ilgos misijos, kurių metu teks apsilankyti naujose ir jau filmuose matytose vietose. Pasakyti, kad žaidimo grafika ar pačios vietovės atrodo labai įspūdingai, tikrai negalėčiau. Kartais žaidžiant susidaro įspūdis, jog grafika išties atgyvenusi, bet kitą akimirką pamatai kažką, kas tikrai apstulbina, todėl galima teigti, kad kūrėjai rado būdų, kaip kompensuoti savo grafinio variklio trūkumus. Dar labai knieti prisikabinti prie kompiuterinės grafikos intarpų. Iš viso jų žaidime — vienuolika. Bet žiūrint tokį intarpą kartais sunku jį atskirti nuo žaidimo grafikos varikliuko generuojamų intarpų. Kyla klausimas, kam reikėjo kurti kažkokius papildomus CG filmukus, gal būtų tiesiog užtekę tų, kurie sukurti žaidimo variklio pagrindu? Dabar taip daryti gan populiaru.
Tavo paslaugoms
Jei esi „Vaiduoklių medžiotojų“ gerbėjas ar susigundei tokia koncepcija, Billas Murray su kompanija — Tavo paslaugoms. Tiksliau, Tu jų paslaugoms. Todėl, galiausiai, draugiškas patarimas: susigundei — imk ir per daug negalvok apie tai, nes geresnio žaidimo apie vaiduoklių medžiotojus daugiau tikrai nebus (nebent tie patys kūrėjai ir toliau bendradarbiaudami su filmų autoriais paruoštų tęsinį). O jeigu Tau tai atrodo nesąmonė, paprasčiausiai praeik pro šalį.