Apžvalga iš žurnalo PC Gamer Nr. 2008/11

Autorius: JCDENT

Kartais pagalvoju, kad siužetą visai sėkmingai galima pakeisti smurtu. Jaučiu, kad Pandemic Studios irgi galvoja ką nors panašaus, nes Mercenaries 2 daug dėmesio skiria antrajai pavadinimo daliai — liepsnojančiam pasauliui. Tiesa, pirmoji tik konsolėse pasirodžiusi dalis, pavadinta Playground of Destruction („naikinimo smėlio dėžė“) irgi leido sprogdint beveik viską, ką matai, tačiau Mercenaries 2 parodė, kad ir čia galima tobulėti panaudojant vis daugiau liepsnų ir skraidančių betono gabalų. Kartais pagalvoju, kad recenzijoje užtektų surašyti veikėjų vardus ir visą likusią vietą užpildyti BUM BUM BÛM — žaidimo aprašymas nenukentėtų. Bet mano darbas ne toks.

Antrosios žaidimo dalies veiksmas vyksta Venesueloje, žinomoje dėl naftos ir Hugo Chavezo, kuris šiame žaidime nepasirodo. Turtingas naftos verslovininkas Solano į pagalbą pasikviečia vieną iš trijų samdinių, kad išlaisvintų Venesuelos armijos (VZ žaidime) generolą Cormoną, kurį suėmė keli daliniai, pasispriešinę perversmui. Tačiau po operacijos ne tik pinigų nesumoka, bet ir bandydami atsikratyi pašauna į užpakalį. Už tokį įžeidimą žus žmonės, sprogs tankai, kris malūnsparniai ir byrės pastatai.

Žaidimas prasideda tarsi apmokymai: reikia atimti Solano vilą, kurioje būus įkurtas PMC (Private Military Company — samdiniai) štabas, o tada įmanoma ir personalą nusisamdyt, ir žmones pažudyt. Rinktis galima iš trijų veikėjų. Mathias Nilssonas yra iš kalėjimo Švedijoje pabėgęs motociklininkas, kuriam rūpi tiks pramogos ir sprogimai. Šis veikėjas visur naudoja agresiją, jam nelabai rūpi jo gyvybė. Nilssono išskirtinumas — greitesnis sveikatos atsistatymas. Chris Jacobson yra juodaodis buvęs Delta Force narys, išsiskiriantis iš samdinių ne tik odos spalva, bet ir gebėjimu panešti daugiau amunicijos, būtinos sprogimams sukelti. Jennifer Mui yra greitoji veikėja, kurios būdą nusako žodžiai „pinigai“ ir „Britanija“.

Vėliau teks pasisamdyti malūnsparnio pilotą airį (kad atskraidintų transporto priemones, ginklus, vogtų išteklius), mechanikę (iš jos galima nuspirkti įdomių automobiliukų) ir girtą rusą pilotą, kuris mėtys bombas ant taikinių. Fiona, balsas ausyje, niekur nedingo ir rūpinasi taip įkyriai, kaip mamytė. Šie keturi atlieka pagalbines funkcijas ir su ginklu laukais nelaksto.

Kalbant apie mirties įnagius… Jų galima nešiotis tik du (valio realizmui), o kadangi tankų be prieštankinio pabūklo nesunaikinsi, teks su savim tampytis raketsvaidį ar jo atitikmenį. Kitas ginklas dažniausiai bus koks šautuvas, pradedant AK–47, baigiant taip ir neišleistu XM 8. Tiesą pasakius, snaiperio ginklu nenukoviau nieko, šratinio šautuvo visai neliečiau, kaip ir SMG. Dar yra pistoletas, bet jis naudojamas tik tada, kai savo bazėje atsirandi po mirties. Žaidimui įsibėgėjus, grupuotės pradeda nešiotis geresnius ginklus, todėl nieko baisaus nukovus pirmą kiną (sąjungininką) prigriebti šio ginklą. Galų gale, kai žūsta kareivis, jo išmetama amunicijos dėžutė tinka visiems šaunamiesiems ginklams, kaip kad krepšelis raketų tinka raketsvaidžiui, priešlėktuvinėms ir prieštankinėms raketoms. Prie šių žaisliukų pridedamos granatos (gražiai sprogsta) ir C4, labai tinkamas sienoms, nedideliems pastatams ir menkiems tankams sprogdinti. Visų šių žaislų į mūšio lauką atskraidinti gali airis žaliu malūnsparniu. Jėga.

Kalbant apie malūnsparnius… Palaikymas iš oro šioje dalyje atlieka tokį svarbų vaidmenį, kad garsus žaidimų kritikas Yahtzee siūlė žaidimą pavadinti Airstrikes 2: Hooray for Airstrikes. Nėra situacijos, kurios neišspręstum pasitelkęs palaikymą iš oro. Reikia nusigauti į kitą žemėlapio galą? Turi pilotą, kuris skraidina į draugiškas bazes. Baigėsi šovinukai? Pilotas gali numesti dėžę amunicijos. Gyvenimą praskaidrintų tik motociklas su vikšrais, tankas, kulkosvaidžiu ginkluotas visureigis, laivelis ar sunkusis kovinis sraigtasparnis? Į mūšio lauką ir tokius pristatys. Priešų tankai ar oro pajėgos kelia galvos skausmą? Padės tik girto ruso pilotuojamo naikintuvo raketos. Negriūna pastatai? Galima iškviesti artileriją, bombardavimą, priešbunkerinę raketą, branduolinę priešbunkerinę raketą. Miesto rajonas trukdo gyventi, o tam tikri priešo tankai trukdo artilerijos ar paprastų lėktuvo smūgiams? Galima pasikviesti milijardus kainuojantį tylų bombonešį, kuris juos efektyviai subombarduotų.

Tėra viena misija, kurioje nepadėtų iš dangaus krentanti mirtis, tačiau galima dėl to ginčytis. Aišku, daugumos pagalbų iš oro nepavyks naudoti dėl priešlėktuvinės gynybos. Bet yra artilerija, kuri veikia naudodama siųstuvą. Tesa, yra tankas kur ir tokią galimybę blokuoja. Geriausias sprendimas — minėtas slapukas bombonešis, galintis sulyginti rajoną. Jo smūgis užsakomas per palydovą. Didžiausia bėda su dauguma oro smūgių yra ta, kad jie iškviečiami panaudojus dūminę granatą. O pastarąją numesti reikia kuo arčiau taikinio. Laimei, duota pakankamai laiko pabėgti. Bet pataikius vis tiek lieka 2—3 sveikatos taškai, kurie iš viso 100 yra patys tvirčiausi.

Tai yra gerai dėl misijų veikimo principo. Jų metu žaidimo išsaugoti negalima ir yra vienas taškas, prie kurio atsirasi žuvęs. Ir turėsi iš naujo sprogdinti visą salą. Kartais žaidimas „pamiršta“, kad turėtų sugrąžinti ir visus išnaudotus šovinius / degalus / oro atakas, kadangi sugrąžina priešus ir jų įtvirtinimus. Velniai rautų! Vienoje misijoje priešų net daugėjo (kvietėsi pastiprinimą?), ją bandant įveikti iš naujo.

Pačios misijos daugiausia susijusios su ko nors sprogdinimu dideliais kiekiais, ypač todėl, kad yra tam tikri barakai, iš kurių, įsijungus aliarmui, vis lenda raketsvaidžiais ginkluoti žmogeliai. Yra ir kitų pastatų, iš kurių pilasi eiliniai kariai, bet šiuos pribaigt lengviau. Tiek žaidžiant siužetines misijas, tiek laisvose užduotyse dažniausiai tikslas yra sunaikinti pasatatą ar pagrobti žmogų.

Pastato naikinimas įprastas: yra koks nors statinys (namelis ant vandens, tanklaivis, naftos platforma), kuris trukdo kokiai nors grupuotei, nes jame nuolat atsiranda nedraugiškų karių. Sprendimas paprastas — sprogmenys / tankas / smūgis iš oro ! Skraido nuolaužos. Pervedami pinigai.

Įdomesni yra pagrobimai. Tiesa, mažiau sprogimų (bent jau nesiužetiniuose). Kur nors miškuose sėdi sukilėlių vadas, saugomas gaujos kitų sukilėlių, gal kelių lengvų karinių automobilių. Ir štai atskrenda švedas naftos kompanijai priklausančių spec. pajėgų malūsparniuku, susprogdina tankus ir džipus, subombarduoja pastatus, iššaudo kareivius, nusileidžia, trenkia karininkui į galvą, suriša jį, iškviečia malūnsparnį ir padeda į jį kalinį. Ypač efektingai atrodo tas darbas, atliekamas minėtajai naftos kompanijai, nes pasiimti atskrenda juodas mažas malūnsparnėlis. Turi cyberpunk prieskonį. Aišku, kartais taikinys neišgyvena, bet tada ir pinigų mažiau gauni, ir malūnsparnio kviest nereikia.

Vienos pravarčiausių misijų yra užgrobti bazes, bet šios užduotys labai retos: išvalai vietovę nuo priešiško personalo ( ir pastatų, technikos, palmių, t. t.), išsikvieti oro desantą, o šis užima pagrindinį pastatą. Pinigai byra, vadovybė trina rankas, turi dar vieną vietą, kur atskristi, ir naujų daikčiukų parduotuvėje.

Visa tai atrodo gan gražiai. Aišku, kartais veikėjai vaizdo intarpuose atrodo lyg būtų kurti naudojant cell shading technologiją, o sprogimų vietas žymi akmenų ratukas… Bet ką aš čia kalbu, visiems įdomūs tik sprogimai. Taip, jie yra nuostabūs. Tokių ugnies šou net Crysis nebuvo. Blykstelint kokiam galingesniam sprogimui aptemsta ekranas, veikėjas prisidengia akis, aplink skraido liepsnojantys tinko ir metalo gabalai. Jau vien dėl to kyla noras visureigiams ir civilių transportui naudoti prieštankines ranketas ir granatas. O turint pakankamai degalų (kurių reikia, norint efektyviai sprogdinti) nėra noro problemas spręsti kitaip, nei sunaikinant absoliučiai viską kas matosi. Ypač kai taip gražiai griūna pastatai.

Vieną kartą malūnsparniu nusileidau ant daugiabučio vien tam, kad galėčiau užsakyt brangią ataką prieš man jokios grėsmės nekeliantį dangoraižį. Buvo labai smagu. Galų gale, suderinus vaizdus ir kainą degalais, niekam nereikia lazeriu valdomų, protingų ar kitokių bombų, kurios pataikytų į skruzdėlę, nes daug smagiau netyčia sumalti vargšų rajoną ir sunaikinti tiltą. Be sprogimų?.. Kiti vaizdai irgi neblogi, animacija sklandi, minižaidimai vagiant transporto priemonę (taip ir neatėmiau kinų tanko) atrodo įdomiai.

Reikia pagaliau pradėt skųstis, juk net The Withcer turėjo begalę bėdų. Visų pirma, transporto priemonių valdymas. Mašinas labai sunku tiksliai valdyti, kamera nelabai linkusi žiūrėti ten, kur reikia (ypač sunku su tankais), o maži, nežymūs bumptelėjimai transporto priemonėms kartais daro daugiau žalos nei didesnės avarijos (matyt, 2010 metais pramonėje pagrindiniu metalu tapo „sprogstaniumas“). Motociklų geriau neliest (net jei jie su vikšrais ir turi du kulkosvaidžius), kaip ir vandens motociklų bei laivų.

Sraugtasparnius valdyti dar galima, bet pataikyti išeis nebent sekiojančiomis prieštankinėmis (ar priešlėktuvinėmis) raketomis.

Hugo Chavezas, Venesuelos prezidentas, uždraudė šį žaidimą Venesueloje dėl to, kad jis lyg turi paruošti visuomenę invazijai į šią šalį. Kai kurie sako, kad jis klysta, nes vakariečių pajėgos čia atvyko tik dėl naftos (net kareiviai kalba: „Čia kaip Irakas — viskas dėl naftos“). Na, jie visi neteisūs. nes vienintelis dalykas, kurio propaganda persmelktas šis žaidimas, yra sprogimai. BUM!