Greitos, žiaurios ir fantastiškai smagios lenktynės atkeliauja į Los Andželą. Ne, palaukit, jos iš tikrųjų veržiasi į jūsų žaidimų konsoles. Ir šiuo metu kyla didžiausias klausimas – ar verta jas įsileisti? Pradėkime nuo to, jog tai naujasis „Midnight Club“ žaidimų serijos produktas. O ją, bent kiek labiau lenktynes mėgstantys žaidėjai, turėtų tikrai žinoti. Taigi, šįkart į mūsų akirati atkeliauja naujausia jos dalis – „Los Angeles“. Būtų sunku iškart keliais žodžiais imti ir apibūdinti žaidimą, nes jame galima rasti tikrai daug: ir puikią grafiką su intensyviomis lenktynėmis, ir tinklinį režimą palaikantį 16 žaidėjų. Bet problemų jam išvengti taip pat nepavyksta. Tačiau apie viską nuo pradžių.

O pirmiausia – istorija. Jos čia šiek tiek yra, bet muilo dramų nemėgstantys žaidėjai pernelyg nervuotis neturėtų. Istorijos žaidime bus tiek, kad turėtume stimulą sėsti į mašiną ir lėkti Angelų Miesto gatvėmis. Pats miestas yra atkurtas išties žavingai, kartais net jautiesi lyg persikėlęs į kitą pasaulio pusę. Prie tokios atmosferos sukurimo prisideda ne tik labai detaliai atkurta miesto teritorija, su visomis žymiausiomis vietomis, kaip Santa Monika, Holivudas ar miesto centras, bet ir stilingai ir praktiškai išnaudota reklama žaidimuose. Štai važiuojant miestu galima išvysti daugybę tikrame pasaulyje egzistuojančių vardų: „Pizza Hut“, „Holiday Inn“ ar net reklaminiai „iPod“ stendai. Žaidime yra netgi „LA Convention Center“, kuriame seniau vykdavo ir kitais metais vyks „E3“ paroda.

Kitas šiltų žodžių vertas žaidimo momentas – dienos ir nakties kaita. Pirmiausia ši savybė kuo puikiausiai pasinaudoja, kaip monotonijos šalintoja. Mums dabar nereikia visą laiką važinėti mieste tik dieną arba tik naktį, kaip dažnai būna kai kuriuose kituose lenktynių žaidimuose. Dar daugiau, pasirodo Los Andžele ne visada šviečia ir saulė. Jeigu pamatysite, kad dangus naukiasi, galite būti ramūs – lietaus tikrai sulauksite. O štai tada lenktynės įgauna visai naują atspalvį.

Kaip ir daugumoje panašių lenktynių žaidimų, čia norint išbandyti savo jėgas prie automobilio vairo, reikia pasivažinėti po miestą ieškant į save panašių vyrukų. Suradus, pasignalizuojate savo šviesomis ir daugeliu atveju – jau stojate prie starto linijos. Pačių lenktynių tipai žaidime taip pat įprasti: laiko lenktynės, lenktynės su kontrolės punktais, laisvosios lenktynės ir lenktynės iš taško A į tašką B. Kad nebūtų visai liūdna, „Midnight Club“ rasime ir užduočių: štai vieną kartą teks labai greitai pristatyti automobilį į kitą miestą pusę, o kitą kartą grąžinti pinigus už suniokotą automobilį. Bus čia ir policija, kuri, nors ir nelabai agresyvi, bet tikrai neleis jums ramiai nuvažiuoti jeigu įtars, kad mąstote kažką negero ar tiesiog pažeidžiate kelių eismo taisykles ir taip sukeliate grėsmę drausmingiems piliečiams.

Už kiekvienas laimėtas lenktynes, gausite tam tikrą kiekį pinigų ir pagarbos, priklausomai nuo jūsų užimamos padėties. Pagarba bus reikalinga, norint atrakinti naujus lenktynių tipus, licencijuotas mašinas ir motociklus, naujas pakeitimų galimybes ar tiesiog automobiliui skirtų patobulinimų. Verta pažymėti, kad šios naujovės, o ypač nauji automobiliai, nėra pasiekiami labai lengvai. Svarbiausioji priežastis – jų iš vis nėra daug (apie 44), todėl išmėtyti žaidimo siužeto linijoje nauji automobiliai yra sutinkami ne taip dažnai, kaip galbūt norėtųsi kai kam.

Bet visa tai – gerosios žaidimo pusės. Deja, „Midnight Club LA“ turi problemų ir blogiausia kad – visai nemažai. Viena pirmųjų ir sąlyginai didžiausia – tai sudėtingumo lygis. Ne, mes nesakome, kad pasirinkus „Hard“ lygį sunkiai laimime ir kadangi nemokame žaisti, norime kad kūrėjai pradėtų kurti daug lengvesnius produktus. Problemos esmė – žaidimas išvis nesiūlo galimybės pasirinkti sudėtingumo lygį. Kūrėjai nusprendė, kad bus daug optimaliau tiesiog sužymėti trasas trijomis spalvomis, reiškiančiomis tris skirtingus sudėtingumo lygius (kaip slidininkų trasos). Tačiau blogiausia, kad nesvarbu kokia trasą pasirinktum – skirtumo beveik nesijaučia. Jos visos sunkios. O šis sudėtingumas kyla iš super talentingų kompiuterinių priešininkų, kurie įveikia visas trasoje esančias mašinas kaip didžiausi asai. Deja, bet jums dažnai to padaryti nepavyksta. Dar daugiau, daugelyje trasų nors menkiausias atsitrenkimas ar blogai išvažiuotas posūkis – ir lenktynės pralaimėtos. Galite bandyti iš naujo. Ką tai reiškia? Tiesiog žaidime visas trasas reikia išmokti važiuoti idealiai, norint jas laimėti.

Iš kitų problemų viena žymiausių yra žemėlapis. Iš pradžių šie, itin detalūs ir nuostabiai atrodantys miesto vaizdai sumažintame variante palieka neblogą įspūdį. Bet daugiau pažaidus išryškėja stambiausios klaidos. Visų pirma – žemėlapis yra nelabai draugiškas. Gatvių negalime peržvelgti iš kitos pusės, taip pat nėra galimybės pasirinkti optimaliausią maršrutą. Lenktyniaujant be kontrolės postų tokiu metu išryškėja pagrindinė bėda – galimybė labai lengvai pasiklysti. Todėl jūs turite ne tik spausti benzino padavimo pedalą iki dugno, bet ir nuolat sustabdyti žaidimą ir įsitikinti ar važiuojate teisingą kryptimi bei kur reikės pasukti artimiausiame posūkyje. Miesto dydis šioje situacijoje veikia kaip neigiamas faktorius.

Vertinant žaidimą apskritai, netgi nepaisant šių minėtų problemų, jame galima rasti daugybę šaunių momentų. O kartais pakliuvus į tas retas lenktynes, kai žaidimo sudėtingumo lygis yra subalansuotas, galima labai šauniai pasimėgauti ne tik puikiai sukurtu greičio pojūčiu, bet ir gražiais Los Andželo vaizdais. Kitas momentas – tinklinis režimas, kuris palaiko iki 16 žaidėjų ir siūlo pačiam susikurti lenktynių tipą, susikviesti draugus ir linksmai praleisti laiką. Tuo labiau, kad žaidžiant tinkle dingsta viena didelį problema dėl ypač sudėtingo DI. Apskritai, „Midnight Club: Los Angeles“ yra vienas iš tų žaidimų, kuriame reikia paprasčiausiai ignoruoti kelis faktorius, kai kur užsimerkti ir jau gali sakyti, kad žaidi nuostabų žaidimą.