Iš žurnalo PC Klubas 2007/05. Autorius: SB

Manau, kad ir maži, ir dideli žino „Mutantus Vėžliukus Nindzes“. Visi tie, kurie esate jauni ir skaitote, „Mutantų Vėžliukų Nindzių“ fanai, galite iš karto bėgti pirkti šį žaidimą. Tiesa, suaugusiems Vėžliukų gerbėjams patariu prieš perkant žaidimą paskaityti…

Kaip ir dera, šiais laikais su filmu pasirodo ir žaidimas. Tiesa, „Mutantų Vėžliukų Nindzių“ žaidimų sulaukėme ir anksčiau, bet dabar šį žaidimą, kuris yra tarsi filmo palydovas, sukūrė kompanija „Ubisoft“. Iš pirmo žvilgsnio „Teenage Mutant Ninja Turtles“ (toliau — TMNT) žaidimas gali pasirodyti kaip lėkštas „Persijos Princo“ klonas. Kodėl aš paminėjau, kad žaidimą iš karto reikėtų pirkti jauniesiems mūsų skaitytojams? Vien dėl to, kad kūrėjai per daug stengėsi žaidimą pritaikyti jauniausiai auditorijai. Rezultatas — žaidimas, kuris neatrodo per daug prašmatnus, tačiau siūlo nekaustantį dėmesio dizainą ir šiokį tokį iššūkį.

Galbūt ne visi, žaidžiantys žaidimą, pritars mano minėtai pastabai, tačiau, mano manymu, kūrėjai tikrai nuėjo per toli. Ir ką gi aš noriu tuo pasakyti? Ogi tai, kad žaidime neįmanoma mirti. Vienintelė bausmė, jei įkrisi su savuoju valdomu vėžliuku į duobę, tu viso labo paspaudęs vieną mygtuką sugrįši keletą žingsnių atgal, nieko daugiau. Nėra jokios skatinimo kažko mokytis ar stengtis, jokios įtampos ir pavojaus jausmo. Žaidimas yra lengvabūdiškas ir atrodo, kad žaidžia pats už save.

Tiesa, yra šiokia tokia paskata mokytis gudrybių. Kiekvieno lygio pabaigoje parodomi taškai už tai, kaip greitai įveikėme etapą, kiek surinkome žetonų, kaip gerai kovojome ir kaip išnaudojame kitus vėžliukus. Už taškus atrakinami videoįrašai, gaunami vėžliukų kiautai…

Bene vienintelė priežastis gauti „A“ ar aukštesnį įvertinimą yra atrakinami iššūkiai. Tai papildomos misijos, kuriose galėsime atsiplėšti nuo monotoniško žaidimo ir nugalėti keletą piktadarių. Tiesa, kaip buvo galima numanyti, iššūkių žemėlapiai nėra labai sunkūs ir tai nestebina.

Žaidimas yra tarsi mišinys tarp animuotų scenų ir lengvos kovos, kuri, beje, šiek tiek primena Princą iš Persijos. Nors su Mikelandželu ir kitais vėžliukais smagu palakstyti sienomis, tačiau labai nepatinka sumanymas, neleidžiantis mums valdyti kameros. Negauname jokios laisvės, tik siaurą kambarį, kuriuo ir turime eiti.

Nelabai gelbėja ir artimos kovos su piktadariais. Kiekviename iš 16 žaidime esančių lygių priešių grupės tiesiog atsiras iš niekur. Visi priešai yra vienodi, skiriasi nebent žaidimo bosai. Kovose turėsite spausti tik du mygtukus: vienas mygtukas skirtas atakuoti valdomam vėžliukui, kitas mygtukas — pasikeisti vietomis su vėžliukais arba priešams parodyti, kokios stiprios yra šeimos atakos.

Pirmąsias valandas man žaisti pasirodė labai smagu. Vėliau viskas pabodo, pradėjo kartotis kovos veiksmai. To mažieji žaidėjai galbūt ir nepastebės, nes jiems bus svarbu valdyti patį herojų, nieko daugiau. Kartais priešai net stovi vietoje ir nieko nedaro laukdami savo mirties. Beje, vienas iš puolimo veiksmų paleidžia seriją smūgių visiems priešams, nesvarbu, kiek ten jų būtų. Kartais iš tiesų juokingai atrodo situacijos, kai priešai išlenda iš sienos…

Taip pat žaidime nėra jokio kito papildomo žaidėjo, nėra net kooperacinio režimo. Žaidimas tiesiog mums leidžia valdyti visus vėžliukus ne vienu metu ir mums kiša mintį, kad šeima yra jėga. Tad mes turime, kaip minėjau, visus keturis vėžliukus, kurie kovoja kaip komanda. Ir norom ar nenorom kai kuriose vietose esame priversti panaudoti tam tikro vėžliuko skirtingus judesius ar tiesiog pakeisti puolimo kombinacijas, kurios su vienu vėžliuku gali pabosti. Gaila, kad negalime pažaisti internete ar su draugu pašonėje.

Dažniausiai multiplatforminiai žaidimai, skirti PC, būna konsolinės kopijos ir turi visada tą pačia klaidą — valdymą. Prie tokių kūrėjų kaprizų žaidėjai jau pripratę, tad tai tikrai nėra paslaptis. Taip, šį žaidimą galima žaisti ir su klaviatūra, tačiau tai nėra taip linksma, kaip tai daroma žaidžiant su pulteliu. Tenka paminėti ir tai, kad ir aš žaidžiau su pulteliu, tiesa, keletą dešimčių minučių turėjau suprasti, kaip valdyti žaidimą, nes visi paaiškinimai buvo rodomi klaviatūrai.

Grafika. Čia pliusas PC versijai. Žaidžiant labai aukšta rezoliucija, žaidimas atrodo tikrai geriausiai ir iš pirmo žvilgsnio lenkia „Xbox 360“ versija, kurią teko bandyti. Nors PC versija aukštos rezoliucijos ir yra gražiausia, bet turi ir keletą esminių klaidų: menką lygių dizainą, silpną sandarą, bjaurų vandenį ir pasaulį su užtvaromis (kaip minėjau, nėra jokios laisvės). Tiesa, labai padidinus rezoliuciją matyti ir šokios tokios klaidos: meniu ekranas pradeda atrodyti pakankamai blogai. Nutraukiamos scenos taip pat nebuvo sukurtos veikti aukšta rezoliucija, kuria žaidžia gerus kompiuterius turintys žaidėjai.

Tai pat reikėjo kūrėjams padirbėti ir su garsu. Žaidimą įgarsino aktoriai, kurie kalbėjo vėžliukų balsais ir kine. Bendras įgarsinimas geras, bet garso fonas ir jo pateikimas nėra geri. Daugelį kartų naudojamos tos pačios frazės.

Nepaisydamas ant dėžutės nurodyto skaičiaus 12+ manau, kad žaidimas yra labiau skirtas 6–8 metų vaikams. Tiesa, nelaikau žaidimo visiška klaida ir skirto vien mažamečiams, bet kvaila istorija, paprastas dizainas ir aiškiai perdėtos frazės, žinoma, labiau pralinksmins jaunuosius „geimerius“ nei tuos, kurie žaidimus jau sugeba kritiškiau vertinti. Suaugę „Vežliukų Mutantų Nindzių“ gerbėjai (kaip ir aš) bus nusivylę, nes nėra jokio iššūkio ar bent reikalo žaidime apie ką nors pagalvoti. Jei turite mažą vaiką ir nežinote, kokį jam žaidimą padovanoti, manau, TMNT yra kaip tik tas žaidimas.

Vis tik kelias valandas prisėsti ir pažaisti „Vėžliukus Mutantus Nindzes“ verta ir suaugusiems fanams. Atsipalaiduosite nuo sunkių žaidimų, galbūt prisiminsite vaikystę, ištarsite „Cawabunga!“ ir persikelsite į dienas, kai leidote valandas prie TV žiūrėdami į Vėžliukus Nindzes.

Pirmas įspūdis:

Pirmąsias valandas žaidimas buvo tikrai gražus, vėliau pradėjo aiškėti jo klaidos. 8.6

Įdomumas:

Kiek ilgiau pažaidus pradėjo ryškėti, kad mūsų pasaulis yra su užtvaromis, kvaila istorija, pasikartojantys judesiai. 6.2

Grafika:

Kaip minėjau, aukštos rezoliucijos grafika yra tikrai neprasta, bet esminių klaidų neišvengta. 7.6

Garsas:

Įgarsinimas neblogas, bet pasikartojančios frazės bei blogas bendras žaidimo fonas prašosi prasto įvertinimo. 6.8

Valdymas:

Muliplatforminė versija. Valdyti su klaviatūra galima, bet su pulteliu daug įdomiau ir patogiau. 6.1

Išvada:

Žaidimas orientuotas į mažuosius žaidėjus, o suaugusieji „Vėžliukų Mutantų Nindzių“ gerbėjai nusivils, nes nėra jokio iššūkio, taip pat dėl bendrų žaidimo klaidų. 7.2