Battlefield frančizė labai gerai žinoma kiekvienam šaudyklių fanui. Prasidėjo ji nuo Battlefield 1942, išleisto 2002 metais ir skirto asmeniniams kompiuteriams ir Mac. Iki 2007 „gyvenimui“ paleistos buvo 5 dalys ir 6 papildymai, nė viena dalis nenuvylė frančizės fanų. O šiais metais EA palepins žaidėjus išleisdama dar 3 naujas dalis: Battlefield: Bad Company (PlayStation 3, Xbox 360), Battlefield Heroes (PC) ir Battlefield 3 (PC).
EA DICE paskelbė, kad kovo 25-ą dieną startuoja Battlefield: Bad Company multiplayer beta. Po šios žinios daugelių fanų veiduose nušvito šypsenos ligi ausų; tarp tų keistuolių esu ir aš. Pats niekada nesitikėjau patekti į uždarus žaidimo bandymus, nes mažas kiekis raktų su kuriais galima tapti uždaro testavimo dalyviu, be to aš net neturiu XBL auksinės narystės, tad žaisti internete su savo gamercard galiu tik sapnuose. Bet (!) atėjus laikui, kai žmonės vieni kitus verbomis vanojasi ir Velykų bobutė su zuikiu po namus slampinėja, nutiko man stebuklas – atostogų metu gavau puikią progą visą dieną praleisti prie šio vis dar kuriamo ir labai laukiamo žaidimo. Atsibodo plepalai? Pats metas pradėti apie patį žaidimą.
Primenu, jog tai tik BETA versijos įspūdžiai! Kaip žinote, beta versija skirta bandymams ir šioje stadijoje žaidimas pilnas klaidų, o kūrėjai iki išleidimo jas šalina. Į „laisvę“ pilnąją žaidimo versiją žadama išleisti birželio mėnesį. Iki tol kūrėjai tvarkys klaidas ir keis tai, kas nepatiko žaidėjams.
Battlefield: Bad Company uždaruose internetiniuose bandymuose pateikti du žemėlapiai (Oasis ir Ascension) ir vienas žaidimo tipas „Gold Rush“ (24 žaidėjai: puolantieji ir ginantieji ).Visa, ką pavyko pamatyti ir pajausti savo žvitriomis ir akiniuotomis žaidėjo akimis, pirštais bei ausimis dabar ir pasistengsiu pateikti raštu.
Žaidžiamumas
Žaidimo tempas, kaip ir visose Battlefield dalyse, greitas ir įtemptas. Atsargumas būtinas; kai priešai puola iš visų pusių, automatiškai norisi apgalvoti kur eiti toliau – juk daugiau laiko žaidime praleisti mirusiam nei gyvam tikrai niekam nesinori. Mirus duodamos dvi prisikėlimo galimybės: 1.Atsirasti ten, kur yra tavo būrys. 2. Atsirasti tiesiai komandos bazėje. Žaidžiant man visada geriau sekėsi su antrąja, nes pirmuoju būdu reikia labai žiūrėti, kas dedasi su tavo būriu, mat vos prisikėlus gali patekti į patį mūšio įkarštį ir vos atsistojęs ant kojų vėl laukti leidimo prisikelti… Kaip ir daugelyje naujųjų pirmojo asmens šaudyklių be strategijos ir priedangų toli nukeliauti nepavyks.
Žaidimo gyvybių sistema taip pat patiko – vietoj to, kad kopijuotų dabartinių naujai išleidžiamų žaidimų sistemas, Battlefield: Bad Company naudoja senovišką ir laiko patikrinta. Žaisti pradedama su 100 gyvybių ir mirštama pasiekus 0. Kai nori pasigydyti gali pasiimti sveikatos paketą iš support (palaikančių) tipo karių arba naudojant assault (puolimo ginkluotė) galima sau pasidaryti mažą injekciją, kuri šiek tiek pakels gyvybes. Prieš susileidžiant vaistukus dažniausiai tekdavo ieškotis vietos pasislėpti, nes per tą laiką, kol gydaisi, priešas gali lengvai nušauti ar susprogdinti (teko daug kartų mirti kol pripratau slėptis).
Žaidimą galima pagirti ir dėl technikos įvairovės: visose Battlefield dalyse buvo didelis pasirinkimas, Battlefield: Bad Company puikiai pratęsė tradiciją. Galybė ginklų (neįmanoma nerasti sau patinkančio) bei žemės ir oro transporto priemonių. Pasitaikė ir trūkumų – ginklų galia per silpna. Manote, viena granata turėtų užmušti žmogų? Man prireikė trijų gražių ir tiesių sprogimų, o ir dažnai į priešą sušaudžius visą apkabą jis nemiršta. Nėra parašiuto; kad ir koks gražus kraštovaizdis, dažnai tekdavo pasėdėti įstrigus tarp akmenų.
Galimybė naikinti viską
Tie, kas bent kiek domėjosi apie Battlefield: Bad Company, žino, kad įdiegtas naujas Frostbite varikliukas, kurtas būtent šiam žaidimui, kuris suteiks žaidėjams galimybę sunaikinti beveik viską, kas yra aplinkui žaidime. Štai dėl ko mano privalomų nusipirkti žaidimų sąrašėlyje atsirado šis gražuolis. Galimybė sunaikint bet ką, tikrai smagi, novatoriška ir nematyta žaidimų rinkoje galimybė. Bebandant nutiko įvairių smagių dalykėlių, pavyzdžiui, šoviau iš raketos į sieną norėdamas pasigrožėti pastato sprogimu, o tuo metu už pastato sienos kažkoks vargšelis slėpėsi nuo mano komandos patruliuojančio malūnsparnio, kas liko iš besislepiančiojo turbūt aišku. Nors visko naikinimas atrodo kaip smagus užsiėmimas, bet jis turi ir didelę taktinę reikšmę. Tarkim esate snaiperis ir pamatote pastatą, kuris puikiai tiktų kaip pozicija šaudyti priešus, bet pastatas uždarytas ir nėra kaip įeiti į vidų… Kituose žaidimuose tektų ieškotis naujos vietelės, bet BF: BC tokių bėdų nebėra: 1. Trukdo durys? Paprasčiausia išspirkite jas. 2. Norite iššokti pro langą kaip tikrų tikriausias nindzė? Išdaužk ir lipk. 3. Nėra nei durų, nei lango? Pamėtėk granatą, ir iš sienos liks tik griuvėsiai. Ieškotis uždangos reikėtų atsargiau, mat vieną akimirką tu patenkintas slepiesi už sienos ir lauki priešų, o kitą akimirką tave pastebėjęs tankas jau taikosi išsprogdinti ne tik sieną, bet kartu ir tave. Su šia galimybe peržaidžiamumo lygis, palyginus su kitais žaidimais, pakilo milžiniškai. Niekada nebus tokio paties raundo ir kiekvieną kartą žaidžiant gali rasti kažką naujo.
Grafika
Jeigu jums praeitų metų pirmojo asmens šaudyklių hitai atrodė pribloškiamai, tai prieš žaidžiant BF:BC patarčiau giliai įkvėpti ir prisėsti. Šis EA DICE perliukas tikrai žvilga ir netgi labai. Milžiniški žemėlapiai, labai gražūs šešėliai bei technika ir jau minėtoji galimybė naikinti didžiąją dalį aplinkos. O turbūt pats svarbiausias aspektas – striginėjimai, kurių šiame žaidime neteks pamatyti. Viskas veikia sklandžiai net ir per pačius didžiausius ir įspūdingiausius sprogimus. Buvo tik viena bėda – nėra galimybės nusistatyti šviesumo (tenka perstatinėti TV nustatymus), tad ne kartą teko pasiklysti tamsesniuose kambariuose.
Garsas
Praeitos Battlefield dalys garso kokybe tikrai negalėjo pasigirti, o šiais metais Battlefield: Bad Company viską pakeis: nuostabesnių garso efektų žaidimuose dar neteko girdėti. Turintys gerą garso sistemą žaidėjai, išsprogdinę sieną, girdės kiekvieną nukrentantį akmenėlį. BF: BC savo garsų realistiškumu tikrai pralenkė visų išgirtą CoD 4. Muškit mane ir kankinkit, bet sąžiningai pripažįstu, kad geresnio garso jokiame žaidime nesu girdėjęs. Tai, ką kūrėjai žadėjo garso sferoje, tikrai įvykdė ir su kaupu.
Valdymas
Čia dar galima pasitempti… Malūnsparnių valdymas gana prastas ir sunkus, mašinos per lėtos, negalima atsigulti (kodėl taip yra – nesupratau, gal nespėjo įdėti į beta versiją? Juk tai būtinas dalykas!). Prie bėgimo ir sukiojimosi greičio reikia priprasti, nes pirma mintis buvo ta, kad stabdo internetas, bet pamačiau, jog mano būrys bėga lygiai taip pat kaip aš… žiūrėdamas kaip visi lekia sėsti į tanką pasijaučiau lyg žiūrėdamas vėžlių lenktynes…Valdymo schema irgi ne pyragėlis. Net ir paprastiems veiksmams tenka suspaudyti du mygtukus. Mėtydamas granatas miriau nekartą. Prieš išleidžiant žaidimą, į valdymą reikės įdėti dar nemažai darbo, bet manau laiko tam yra pakankamai.
Beta apibendrinimas
Žaidimas paliko tikrai gerą įspūdį. Nors klaidų yra dar labai daug, bet, kaip jau minėjau, tam BETA ir yra skirta. Labai graži grafika, nuostabus garsas ir naikinamos aplinkos vaizdai tikrai verti dėmesio, o finalinėje versijoje, ištaisius tuos menkus trūkumus, Battlefield: Bad Company turės labai didelį potencialą. Šis žaidimas tikrai bus puikus ir tiesiog privalės būti kiekvieno Battlefield frančizės fano lentynoje; tad telieka laukti išleidimo.
