Daugelis mūsų galime akimirksniu atpažinti savo mėgstamiausius žaidimus vos tik išgirdę pažįstamą melodiją. Epiniai žaidimų muzikiniai takeliai mūsų galvose sukelia vaizdinius, primena įspūdingas istorijas ir suteikia foną nuotykiams. Tokio tipo muzika gimė dar 8 bitų eroje, bet per keletą dešimtmečių pasikeitė neatpažįstamai. Su išaugusiomis techninėmis galimybėmis žaidimai pasiekė naują kūrėjų kartą, kuri sukūrė daugybę neužmirštamų melodijų skaitmeniniams nuotykiams.
Prestižiniuose BAFTA apdovanojimuose tris kartus nominuotas Inon Zur yra vienas iš tokių kūrėjų. Šis kompozitorius žinomas visame pasaulyje, ir beveik visose medijų formose – nuo televizijos iki kompiuterinių žaidimų. Taip pat jis sukūrė žinomų frančizių, tokių kaip „Fallout“, „Dragon Age“, „Prince of Persia“ ir „Disney‘s Fantasia“, garso takelius.
2014-aisiais jo muzika, kurta „Disney Fantasia“ žaidimui, ne tik pelnė BAFTA nominaciją, tačiau buvo išrinkta tarp geriausių metų žaidimų garso takelių. Negana to, Inon Zur kurtas „Fallout 4“ garso takelis 2015-aisiais taip pat buvo nominuotas BAFTA ir „Classic FM“, kaip geriausias metų garso takelis.
Šiuo metu Inon Zur dirba su pirmuoju „Ubisoft“ virtualios realybės žaidimu „Eagle Flight“ – kvapą gniaužiančiu skraidymo simuliatoriumi, kurio veiksmas vyksta Paryžiuje, bei trečiąja „Syberia“ žaidimo dalimi, kuriamą kompanijos „Microïds”.
Inon Zur muziką galima išgirsti įvariuose klasikinės muzikos koncertuose visame pasaulyje. Jo kūriniai skambėjo netgi Londono Karališkoje koncertų salėje, kur juos atliko puikiai žinomas Londono filharmoninis orkestras.
Šį rugsėjį Inon Zur muzikinis talentas praturtins ir „Litexpo“ erdves, kuriose skambės „GameOn Live“ koncertas. Nekantraudami išgirsti jo muziką gyvai, trumpai pasišnekučiavome su kompozitoriumi apie jo skonį muzikai ir kompiuteriniams žaidimams.
Sugrįžkime laiku atgal – kaip susipažinote su muzikine kūryba? Kas jus įkvėpė ir paskatino tapti kompozitoriumi?
Nuo pat mažų dienų buvau labai stipriai įsitraukęs į muziką. Man buvo vos treji, kai tėvų skatinamas aš pamėgau klausytis įvairių kūrinių, ypač klasikinių. Vėliau pradėjau groti pianinu ir iškart parašiau kelias paprastas melodijas. Netrukus supratau, kad ne tik grojant, tačiau ir kuriant muziką gaunu daugiausiai džiaugsmo. Tai tapo mano gyvenimo aistra, kurią nešiojuosi su savimi iki šiol.
Prieš pasineriant į darbą su kompiuteriniais žaidimais jums yra tekę dirbti kino ir TV industrijose. Kas įkvėpė šį pasikeitimą?
Iki 1996 metų aš labai mažai žinojau apie muziką vaizdo žaidimams. Su ja mane supažindino mano agentas. Aš iškart „užsikabliavau“ suprasdamas, kokia tai inovatyvi medija, ir kiek kūrybinės laisvės joje yra. Matydamas jaunųjų kūrėjų užsidegimą šioje industrijoje, užsinorėjau būti šios augančios meno formos dalimi. Taip pat pamačiau galimybę muziką įrašinėti su visu orkestru, ir tai man suteikė papildomo entuziazmo.
Daugybė žmonių klausosi jūsų muzikos, kuomet liūdi, džiaugiasi ar ieško įkvėpimo. Kokios muzikos klausosi pats Inon Zur?
Aš tiesiog dievinu „The Beatles“, ir klausausi jų kaskart, kai noriu jaudulio. Taip pat mėgstu John’ą Williams’ą. Jis visuomet buvo mano įkvėpimo šaltinis, kaip ir Thomas Newman’as. Mėgstu ir džiazą, dažnai klausau Herbie Hancock ir Keith Jarret. Taip pat nepamirštu ir mėgstamiausių savo klasikos kompozitorių: Dvořák’o, Debussy, Ravel’io, Rachmaninoff’o ir Prokofiev’o.
Koks jūsų asmeninis santykis su žaidimais? Ar laikote save žaidėju?
Nelaikau savęs žaidėju, nors mėgstu retkarčiais pažaisti, ypač tuomet, kai kuriu muziką. Kai pirmą kartą išgirstu, kaip muzika skamba žaidime, tai man būna itin jaudinantis momentas. Paprastai aš neturiu pakankamai laiko žaisti žaidimus, tačiau kai jo surandu, visuomet mėgaujuosi žaidimais, ypač VR.
Koks buvo pirmasis žaidimas, kuriam rašėte muziką? Ką dabar manote apie savo darbą?
Tai buvo „Star Trek: Klingon Academy“. Aš be galo džiaugiausi galimybe dirbti su „Interplay“, nes jie labai padėjo man suprasti visą žaidimo kūrybos procesą ir buvo be galo atviri mano muzikinėms idėjoms. Tai buvo puiki pradžia šioje industrijoje kartu su kompanija, kuri iš tikrųjų vertino muziką žaidimuose ir žinojo, ką su ja daryti net ankstyvosiose žaidimų dienose.
Beje, dirbdamas su šiuo projektu aš taip pat turėjau galimybę padirbėti su Sietlo simfonijos kolektyvu ir Los Andželo choru, ir tai tapo didžiuliu šuoliu mano karjeroje.