Ai, ką čia daug ir beprikalbėsi – tiesiog naujasis „BlazBlue“ (savo ir Tavo patogumo dėlei aš taip toliau jį tekste ir vadinsiu – paprasčiausiai naujuoju „BlazBlue“ (nors, po teisybei, jis yra tiesiog atnaujintas kiek senesnis „BlazBlue“)) yra žaidimas senesnės kartos muštynių žaidimų gerbėjams arba žaidėjams, kurie turi didelius ir kietus kiaušinius. Maga išbandyt, nors nesi bandęs „BlazBlue“ žaidimų anksčiau? Iškart įspėjimas – klampi ir sudėtinga kiekvienos šios serijos dalies istorija, trunkanti ilgiau nei kelios „Call of Duty“ siužetinės kampanijos išvien, skaudžiai kąs. Šis teiginys neatbaidė? Ką gi, tuomet žaidimą gal ir pavyks prisijaukinti. Na, po kokių dvidešimties valandų bandymų…

O realiai – kas yra šis naujasis „BlazBlue“? Na, visų pirma tai yra pirmasis šios serijos žaidimas, skirtas jau naujos kartos „PlayStation 4” konsolei. Tad visi gerbėjai ar entuziastai, kurie visų naujų ar senų žaidimų nori būtent šiam žaidimų kompiuteriui – gali suklusti (ir ramiau atsipūsti). Na, o visų antra naujasis „BlazBlue“ yra kiek išplėsta prieš tai leisto „BlazBlue: Chronophantasma“ versija. Tiesą sakant, viskas labai panašu į tai, kaip ir ką kūrėjai anksčiau padarė su „BlazBlue: Continuum Shift Extend“. T.y. su „Extend“ paprastai praplečiama žaidimo siužetinė kampanija, pridedami keli veikėjai, daugiau smagybių bei vingrybių visiems veikėjams, praplečiami kovų režimai, sukraunamas visas DLC turinys ir prifarširuojama panašių dalykų. Iš principo – nieko labai neįprasto šiais „tobulų, GOTY ar pan.“ žaidimų versijų laikais. Na, išskyrus nebent tai, kad čia – „BlazBlue“. Yra žmonių, kurie šiai serijai atleistų viską.

Ar bus sunku naujam žaidėjui pasinerti į būtent šį šios ilgametės serijos žaidimą, turint omenyje sudėtingą, supainiotą ir daug foninės informacijos bei „lore‘o“ turintį siužetą? Atsakymas – ne, nes čia žaidėjo lauks tiek informacijos, pasakojimų bei netgi šmaikščių vaizdo intarpų apie praeitas serijos dalis bei pačią seriją apskritai, kiek žaidėjas netingės skaityti. Bijantys, kad keblumų sukels „BlazBlue“ sudėtingumo lygis ar sunkesnė bei painesnė kovų sistema, ne kituose muštynių žaidimuose, gali taip pat suklusti – čia yra ir labai išsamus, nuodugnus treniruočių režimas. Kita vertus, nenusiminti turėtų ir serijos fanai – jų dėmesiui labai daug turinio, skirto būtent jiems, o taip pat – slaptų užuominų, vidaus juokelių, tuntas malonių siurprizų ir t.t.

Vis tik, didžiausias iššūkis apsisprendžiant, ar šį žaidimą pirkti, ar ne, turėtų būti ne spalvingi bei skirtingi 28 veikėjai, ne nuostabios 2D aplinkos bei puikus žaidimo garso takelis ar sudėtingumas, bet būtent istorija. Išties gerai garsėjantis keliolika valandų trunkantis „BlazBlue“ siužetas visomis savo pusėmis – tiek liaupsinamomis, tiek peikiamomis – spindi ir čia. Daugelis pamini, kad šios serijos (kaip ir šios dalies) siužetai yra painesni, sudėtingesni ir visokie kokie anokesni net už gerai žinomus ar mėgstamus RPG žaidimus. Šiaip ar taip, fanai liks patenkinti – žaidimo siužetas atitinka serijos kokybę, o „Extend“ pridėtas turinys – papildomos siužetinės kampanijos – tikrai pakankamai įtraukiančios, gal kiek keistokos, tačiau įvairialypės. Kita vertus, jos gali nepatikti ar pasirodyti per painios, per ilgos serijos naujokams, todėl sprendimas, ar pirkti šį, naująjį „BlazBlue“ iš dalies yra kaip kauliuko metimas, nežinant, koks skaičius iškris.

Žinoma, tiems, kas tiesiog nori muštynių, į kurias galėtų investuoti savo laiką ir jausti progresą, čia taip pat apsčiai veiklos: įvairūs režimai, nuo įprastos arkados iki sudėtingo, naujo bei tikrai gailaus „abyss“ režimo tikrai suteiks laisvę daryti tai su visais spalvingais „BlazBlue“ personažais, ko panorės žaidėjas. Čia tikrai gerai tarpusavyje dera visi režimai ir būtent toks žaidimas, koks jis yra dabar, be konkurencijos gali nurungti bet kurį kitą muštynių žaidimą. Žinoma, jei vertintume jį ne pagal sentimentus, o kokybę, kurios šios, „BlazBlue“, serijos žaidimai niekada nestokojo.

Žaidimo veikėjai – tiek savo galimybėmis muštynių arenos, tiek piešimu – vieni geriausių bei gražiausių panašaus žanro žaidimuose. Tam, kad įvaldytum vieną veikėją – su visomis jo atakomis, specialiais smūgiais, būsenomis ir t.t. – prireiks tikrai nemažai laiko, o mėgstamų ir patrauklių veikėjų, garantuoju, čia tikrai ne vienas. Lygiai taip pat gerai galima vertini ir žaidimo kovų arenas – jų čia išties solidus kiekis, kas leidžia neatsibosti mėgavimuisi žaidimu bei turėti pakankamai platų, neatsibostančių ir puikiai suanimuotų arenų skaičių.

Kaip bebūtų, „BlazBlue“ žaidimai, taip jau įprasta, tikrai nėra tokio plataus profilio kaip „Tekken“ ar „Street Fighter“ serijų dalys, todėl jie skirti daugiau nišinio muštynių žanro gerbėjams. Kita vertus, niekaip negali paneigti, kad nors patiks ir ne visiems, naujasis „BlazBlue“ paprasčiausiai yra vienas geriausių muštynių žaidimų, kuriuos gali rasti naujos kartos konsolėje. O gal ir geriausias. Kol šioms konsolėms neišeis naujas šios serijos žaidimas…