Galbūt jau būsiu kažkada minėjęs (o jei ir minėjau, tai vis tiek pasikartosiu), kad „Games Workshop“ savo praėjusių metų metinėje ataskaitoje minėjo jog savo vardo licenziją yra išdavusi nemažam kiekiui žaidimų kompanijų. Tiksliau, jei atmintis neapgauna, tas skaičius sukasi netoli šimto. Ir, aišku, kaip jau greičiausiai pastebėjot, pastaruoju metu „Warhammer“ tipo žaidimų tikrai ganėtinai daug, jie užima bent dvi (iOS bei PC) platformas. Turbūt pačios smulkmės čia minėti neverta, bet, štai, tokius grandus kaip (vis dar kuriamą) „Total Warhammer“, „Blood Bowl 2“ ar „End Times: Vermintide“ paminėti tikrai verta. Ir jeigu tokie žaidimai galėjo nuliūdinti išskirtinai „Warhammer 40k“ visatos gerbėjus, tai po „Battlefleet Gothic: Armada“ išleidimo tokių skundų tikrai nebeturėtų girdėtis.

Taigi, nežinantiems apie ką eina kalba – kas tas „Battlefleet Gothic“ ir su kuo jis valgomas. Originaliai, „Battlefleet Gothic“ (toliau „BFG“ – ne, ne „Big Fucking Gun“, nors jeigu jau prakalbome apie tai, tai adekvatesnis vertimas galėtų būti „Big Fucking Spaceships“) buvo (yra) 1999 – 2013 metais „Games Workshop“ kompanijos leistas „specializuotas“ stalo žaidimas, kuriame žaidėjai galėjo rinkti pagrindinėje „Warhammer 40k“ visatoje esančių kosminių laivų flotiles ir mūšius perkelti į kosmosą. Deja, kaip ir keletą kitų tokio tipo žaidimų vienu metu ištiko ta pati lemtis: „Games Workshop“, matyt patys nesuprasdami savo veiksmų logikos, žaidimų tiesiog atsisakė, nustojo juos palaikyti, o galiausiai apskritai išėmė iš prekybos. Tačiau pastaruoju jie gali sugrįžti ir originaliuoju formatu. Žinoma, vėlgi, toks sprendimas būtų keistas, jei kompiuterinis ir stalo žaidimai išeitų skirtingu metu, kadangi logiškai mąstant, jie galėtų vienas kitą puikiai paremti iš marketinginės pusės. Na, bet tai niekis, juk svarbiausia, kad turime dar viena Warhammerio žaidimą!

Prisipažinsiu, iš pradžių net nepasidomėjau kas jį kuria, tačiau vos tik įsijungęs pajutau tą patį “Focus Home Interactive” (bičų, kurie mums išleido “Blood Bowl 2”, “Blood Bowl”, “Divinity: Original Sin – Enhanced Edition”) pėdsaką, pasižymintį aukštomis aušinimo fano apsukomis. Tačiau tai, ginkdie, nėra jokia kritika, o tiesiog draugiškas pastebėjimas ar informacijos suteikimas skaitytojams, kuriems iš tiesų rūpi, koks leidėjas atsakingas už kokius žaidimus. Turbūt čia taip pat būtų verta paminėti, kad žaidimas kuriamas ant naujosios kartos „Unreal Engine 4“, o minimalūs sisteminiai reikalavimai prašo 560-to GTX‘o.

Nors originalaus žaidimo savais laikais bandyti neteko, visgi, esu skaitęs ne vieną novelę, kurioje aprašomas beorės erdvės mūšis. Ir, patikėkit, viskas tikrai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyt (neva susitinka du dešimties kilometrų ilgio kosminiai laivai ir vienas kitą apšaudo planetas galinčiais sunaikinti lazeriais). Žinoma, nors iš tiesų viskas iš dalies taip ir vyksta, kiekvieno kosminio laivo kapitonas turi atsižvelgti į masyvų kiekį įvairiausių faktorių, pradedant atstumu, laivo sistemų veiksnumu, apsauginių skydų atsparumu, ginklų stiprumu bei kiek energijos reikia į juos nukreipti, kitų aplink esančių laivų pozicijomis, bei eile kitų panašių dalykų. Todėl nekyla nei menkiausios abejonės, kodėl kūrėjai žaidimą nusprendė daryti strateginį, ne kokį nors „shoot em up“ tipo veiksmą.

Pradėkime nuo to, kad žaidime pradžioje galėsime rinktis vieną iš keliu režimų, kurių tarpe – žaidimas tinkle. Visgi, mano manymu, įdomiausia bei tiksliausia būtų pradėti nuo kampanijos režimo, o jame nepagailėti šiek tiek savo brangaus laiko ir pereiti mokomąjį įvadą, kuriame nuosekliai paaiškinami visi pagrindiniai laivų valdymo niuansai, ginklų tipai, galima veiksmai ir kiti dalykai, be kurių tikrai greitai pasimestume ir, tikėtina, pralaimėtume pačioje pradžioje.

Taigi, išklausę ganėtinai ilgą įvadą (velnias, kokie jie nuobodūs!), galima keliauti į pagrindinį kampanijos žemėlapį, kuriame mus pasitinka eilė įvairiausių planetų. Įdomu tai, kad „Battlefleet Gothic: Armada“ kampanija vyksta ėjimų metu ir nesibaigia mums pralaimėjus. Kitaip tariant, visas šis kampanijos „reikalas“ yra tarsi gyvas organizmas, kuriame viskas keisis nepriklausomai nuo mūsų norų. Čia kiekviena planeta tampa svarbia tam tikrų resursų ar bonusų teikėja, o aš jas reikia saugoti ne tik nuo Chaoso, bet ir prižiūrėti bendrą viduje esančią tvarką. Pradžioje gaunama taškų suma leidžia nusipirkti kelis laivus, pakelyje taškyti priešus, rinti taškus, juos tobulinti, pirkti naujus laivus ar laivus-pagalbininkus ir toliau sėkmingai (ar nelabai sėkmingai), bandyti išspardyti šarvuotą Abadono sėdimąją.

Kalbant apie pačią kovos sistemą, „Battlefleet Gothic: Armada „ labiau primena kokį nors „Warcraft“ žaidimą. Kitaip tariant, kiekvienas laivas žaidime yra tarsi atskiras unitas, turintis eilę savo specialių veiksmų (pradedant taiklumo pagerinimu, greičio padidinimu, aštresnių posūkių išėmimu), baigiant specialiais ginklais ar abordažinėmis torpedomis, kuriomis galima užgrobti priešų laivus. Visgi, žaidimas tikrai nėra greitas, viskas vyksta ganėtinai lėtapėdišku ritmu.

Apskritai, „Battlefleet Gothic: Armada“ galėčiau laikyti tikrai nusisekusiu žaidimu. Galbūt tokiam mano sprendimui nemažą įtaką daro faktas, kad esu „Warhammer 40k“ visatos fanatikas, o praleidęs progą išbandyti stalinę šio žaidimo versiją, neapsakomai apsidžiaugiau išgirdęs apie kompiuterinį variantą. Tačiau iš kitos, paprasto, galbūt kiek strateginiams žaidimams prijaučiančio žaidėjo pusės taip pat turiu pasakyti, kad tai –didelis, gilus ir visokeriopai įtraukiantis žaidimas