Antraštinis žodis – susiimk – labiausiai skirtas į naujas konsoles persikėlusios WWE žaidimų serijos kūrėjams, nes nepanašu, kad šis persikėlimas vyktų sklandžiai. Bet taip pat šis žodis reiškia, kad visi WWE fanai Lietuvoje vėl galėsi susiimti ringe su mėgstamomis-nemėgstamomis amerikietiškų imtynių žvaigždėmis, nepaisant žaidimo trūkumų. Taigi, ar verta mokėti pinigus už galimybę lipti į kiek klibantį ringą? Siūlau skaityti apžvalgą ir prie patikusių dalykų mintyse dėti pliusiukus, o prie nepatikusių – minusus. Lai pliusų ir minusų suma baigus skaityti apžvalgą ir nulemia apsisprendimą „pirkti ar praleisti“.
Kaip šiandien prisimenu vieną geriausių savo vaikystės žaidimų draugų kompanijoje – „WWF Raw“, kurį žaisdavome dar „Sega Mega Drive“ konsole. Pasirodęs dar, berods, 1994 metais, žaidimas, asmeniškai man, iki šiol kelia geriausius amerikietiškų imtynių prisiminimus. Be jo, beveik kiekvienais metais pasirodydavo po WWE žaidimą, kurių vieni būdavo geresni, kiti – blogesni. Šių žaidimų sukurta ir išleista tiek daug, kad jei du amerikietiškų imtynių žaidimų fanai sudarytų savo TOP-10, tikėtina, šie dešimtukai skirtųsi tikrai daugiau nei vienu žaidimu. Taigi, koks ir kam yra naujasis WWE 2K16?
WWE 2K16 iš esmės siūlo du režimus – „The 2K Showcase“ ir „mano karjera“. „The 2K Showcase“ yra galingas užtaisas, kuris žaidėjui leidžia išgyventi vienas garsiausių praeities WWE istorijų (nes amerikietiškos imtynės kartais yra žymiai daugiau šou ir pasakojimas nei pačios kovos). Na, o „mano karjera“ žaidėjui leidžia pačiam susikurti savo superžvaigždę ir iš kūrimo kambario perkelti jį į didįjį šlovės ringą, kur per dramas, prakaitą ir žiūrovų ovacijas gimsta naujos legendos.
Kalbant daugiau apie „The 2K Showcase“, tenka pastebėti, kad didžioji jo dalis šiemet paskirta imtynininkui Styvui Ostinui (Stone Cold Steve Austin). Šiame žaidime teks pamatyti/išgyventi tiek žaidimus jau matytus Styvo karjeros pasirodymus ringe, tiek tuos, kurie į žaidimus iki šiol nebuvo perkelti. Žinoma, šiame WWE 2K16 neišvengsime legendinių Styvo Ostino kovų su Bretu (Bret The Hitman Hart), Šonu (Shawn Michaels), garsiuoju The Undertaker ar Uola (The Rock). Beje, žaidėjams, kurie seka amerikietiškų imtynių žaidimus, nemaža Styvo Ostino karjeros dalis jau žinoma ir ne kartą peržaista. Tačiau pagyra „2K Sports“ – WWE 2K16 sugalvota, kaip žinomiausias Ostino kovas pateikti naujai ir taip nustebinti net tuos, kurie jau žino, matė ir žaidė.
Žinoma, didžiausias „The 2K Showcase“ režimo nuopelnas yra tas, kad žaidėjui leidžiama numalšinti savo nostalgiją ir iš naujo išgyventi pačius geriausius momentus amerikietiškų imtynių istorijoje. Bet tuo pat metu šis bene didžiausias režimo privalumas turi ir antrąją pusę – tam, kad išgyventum visus nostalgiškus momentus, žaidėjui dažniausiai teks pačiam priversti kompiuterio valdomą imtynininką atsidurti specifinėje vietoje, kurioje galima bus pradėti eilinį QTE arba tiesiog atlikinėti specifines veiksmų kombinacijas. Na, tai lyg ir logiška, bet ilgainiui šitai ganėtinai įgrįsta ir „The 2K Showcase“ nebeišgali žaisti ilgai, tenka išjungti, atidėti į šalį. Nes šiame režime šitai tenka daryti vėl ir vėl. Kūrėjai nesiima beveik jokių nuobodulio išsklaidymo būdų. Apibendrinant – šis režimas yra įspūdingas savo prezentacija (nes, pripažinkim, WWE visada mokėjo didžiuotis savo praeitimi ir įspūdingai ją pristatyti), tačiau gaila, kad tas vaizdinės medžiagos sukuriamas azartas pamažu prasmenga, jei daugiau laiko praleidi režime žaisdamas pats.
Po fiasko, patirto WWE 2K15 žaidime, antram raundui sugrįžta ir „mano karjeros“ režimas. Smagu, kad šį kartą jam sekasi kur kas geriau. Sakyčiau, netgi nepalyginamai geriau. Aną kartą kažkaip beveik nesijautė žaidėjo įtraukimo į tai, kas vyksta, viskas buvo blanku ir „negyva“. O šįkart viskas pagyvinta ne viena naujove. Pavyzdžiui, pagal žaidėjo žaidimo stilių formuojamas imtininko įvaizdis, o pagal jį ir žiūrovų reagavimas į žaidėjo veiksmus aikštelėje. Šiais metais karjeros režime yra netgi interviu su žaidėjo susikurtu imtininku, kurie puikiai išsprendžia žaidėjo imtynininko istorijos papasakojimo problemą. Tik gaila, kad šiems interviu, kol kas, dar tikrai toli iki tobulybės. Labiausiai gaila dėl to, jog žaidėjui pateikiami klausimai į kuriuos atsakymai yra labai jau lėkšti. Tad žaisdamas galvoji ne kaip atsakyti, o, po paraliais, kiek geriau kūrėjai galėjo išpildyti šią žaidimo dalį. Na, iki kitų metų WWE dar yra laiko, bet…
Žaidžiant kiekviena žaidėjo kova bus vertinama žvaigždutėmis. Tam, kad gautų aukščiausią – penkių žvaigždučių įvertinimą – žaidėjas turi pernelyg nekartoti tų pačių judesių, o išnaudoti visą savo kovotojo kovos veiksmų arsenalą. O toliau laukia nuobodus kilimas karjeros laiptais, naujų titulų išsikovojimas ir galimybė kautis su vis stipresniais ir garsesniais imtynininkais. Tačiau nervina tai, kiek laiko prireikia tam, kad galėtum susikauti su stipresniais varžovais ir negauti nuo jų į kaulus. „Grindinti“ reikia ilgiau nei eiliniame RPG… Ar tai gerai muštynių žaidimui? Klausimas retorinis.
Vizualinė žaidimo pusė, deja, nėra tokia reprezentatyvi, kokios galima (ir norisi) tikėtis. Didžiausia problema tame, kad vieni imtynininkai žaidime atrodo pritrenkiančiai (tiesiog sunku nuo jų atplėšti akis), o kiti – pasigailėtinai. Susidaro įspūdis, jog vienas garsenybes pavyko prisikalbinti detaliam nuskaitymui, o kitų – ne ir dzin. Padarysim „miksą“. Tai šis „miksas“ – klaikus reikalas. O padėties negelbėja nei minios, nei teisėjai, kurie tiesiog atrodo tarsi siaubūnai. Primena kampuotą amerikietiškų imtynių sapną-košmarą. Ir aš jau net nekalbu apie pačius ringus, kurie yra blankūs, tušti ir negyvi. Gal apleistuose miestuose-vaiduokliuose ir galėtume tokius atrasti, bet ne čia, ne tokio lygio bei ambicijų žaidime.
Garsas/muzika ir žaidimas tinkle šiame žaidime yra nei geri, nei blogi. Komentatorių gretos pasipildė naujais veidais, err balsais, tačiau nuo to įgarsinimo kokybė kažkaip žymiai nekinta. Garso takelis yra tiesiog tai, kas yra – tradicinis, niekuo neišskirtinis amerikietiškų imtynių žaidimo garso takelis su tomis dainomis, kurias čia ir įsivaizduotum. Tiesa, būtų smagu, kad WWE žaidimų garso takeliai pasipildytų gerbėjų atpažįstamomis pačių imtynininkų dainomis. Na, gal kada nors. O tuo metu žaidimas tinkle taip pat yra būtent tai, ką ir tikiesi jame rasti – žaidimas tinkle. Jokių netikėtumų. Veikia gerai, o pagrindinis smagumas iš jo nebent tas, kad gali parodyti pasauliui savo susikurtą imtynininką. Bet tada reikia stengtis, kurti, daryti, kas kartais tikrai tingisi, o žaidimas tam nepakankamai motyvuoja…
Sudėjus viską, ką turim, gauname, kad WWE 2K16 yra žymiai geresnis žaidimas nei jo pirmtakas, tačiau tai nereiškia, kad tai savaime padaro jį puikiu ir rekomenduotinu žaidimu. Šiuo atveju galima būtų WWE 2K16 rekomenduoti tiems, kas nori didelio veikėjų pasirinkimo (nes, kiek žinau, ši dalis turi didžiausią imtynininkų pasirinkimą) ir tiems, kas yra prisiekę Styvo Ostino fanai (aš nesu, tad gal ir tai turi įtakos bendram įvertinimui). Na, teisybės dėlei dar verta paminėti, kad labai džiugina ir viltingai atrodo „mano karjeros“ režimas, bet dar ne šiandien, dar ne dabar. Paprastai už gerus sprendimus norisi pamotyvuoti žaidimų kūrėjus, bet tikrai ne tokias serijas kaip WWE ir ne tokius leidėjus kaip „2K Sports“. Šį kartą jiems – spyris į sėdynę ir nuoširdus palinkėjimas „susiimti“!
