Žinot, kuo toliau, tuo labiau pradedu mėgti mobiliesiems įrenginiams skirtus žaidimus. Tiesiog, sėdint kokioj nuobodžioj eilėj, važiuojant tarpmiestiniu autobusu, vykstant eiliniam neįdomiam susirinkimui ar kažkam panašiam taip smagu, paprasta ir patogu išsitraukti planšetę ir sukalti kokią nors kortų partiją, pastumdyti herojus po požemius ar griauti pastatus, o reikalui esant aparatą pakišti po stalu ir apsimesti, kad dėmesys reikiamoje vietoje. Taigi, jūsų dėmesiui, dar vienas, (jo, tikrai „dar vienas“, nes pastarųjų, kaip jau visiems žinoma, yra devynios galybės) tokio tipo žaidimukas: „Cute Things Dying Violently“. Galbūt šis taip ir būtų likęs nepastebėtas (visgi, aš nuoširdžiai manau, kad PC žaidimų portai į mobilias sistemas turi gaut žymiai daugiau dėmesio, nei eilinis wannabe zelda jrpg žaidimiūkštis), jei ne jo pavadinimas iš karto priminęs „Linksmuosius medžio draugus“ („Happy Tree Friends“).
Apskritai, žaidimas savo pobūdžiu yra platformerio bei galvosūkio hibridas, kurio pagrindinis tikslas – padėti mieliems ir pūkuotiems padarėliams pasiekti tikslą, išvengiant pakelyje tykančių pavojų ir išsprendžiant tam tikras problemas, pavyzdžiui, kaip atidaryti užtvarą, už kurios slepiasi lygio galas – liftas.
Žinoma, proceso metu padarėliai neišvengiamai mirs, bus perpjauti per pusę, pasmeigti ant spyglių, nukrėsti elektros. Ir tai darys stileiviškai, visus lygio objektus aptaškydami gausiu kraujo kiekiu. Tačiau linksmiausia tai, kad kai kuriuose lygiuose šių padarėlių turime ne vieną ir ne du, o lygis užskaitomas nugabenus vos vieną jų iki lifto. Spėkit, ką darom su kitais? Galop, žaidimo metu tikrai nepavyko išvengti ir tų „awww“ momentų, kuomet padarėlis žūdavo net nesistengiant jo užmušti.
Žaidime iš viso turėsime (galėsime) pereiti net 48 lygius, sudalintus į 6 stadijas, o kiekvienos stadijos paskutinis lygis yra paskirtas bosui. Savaime suprantama, pirmieji lygiai mus paprasčiausiai apmoko, bet čia kūrėjai įterpia malonią supratingą žinutę apie tai, kaip visi nekenčia skaityt (ar pereidinėt) visokiausius „tutorialus“.
Taip pat smagu, jog perėję vieną lygį iš karto atrakinsime net kelis tolimesnius, tačiau užstrigę boso kovoje turėsime sukandę dantis jį įveikinėti, kad ir, kiek kartų tai beužtruktų. O pastarosios kovos gali būti itin sunkios, mat mano manymu, tapšnojimas pirštais ir greita reakcija nėra labai jau suderinami dalykai (kai kuriais atvejais padarėlis tiesiog nesureaguoja, o tai jam kainuoja gyvybę). Kita vertus, greitos reakcijos nereikalaujantys lygiai yra tikrai smagūs. Pavyzdžiui, viename jų pirmiausiai turime ant tam tikros atbrailos užmesti spyruoklę, o tada dėžę, kuri šokinėdama spaudytų jungiklį ir nuolat atidarinėtų liftą blokuojančią užtvarą.
Turbūt atskirai vertėtų paminėti galimybę kurti savo lygius, o jei negana to, žaidimas dargi siūlo kas savaitę pasirodančius, tikriausiai pačios bendruomenės kurtus lygius.
Apskritai, „Cute Things Dying Violently“ iš visos minios ko gero labiausiai išskiria tas beprasmis žiaurumo į visas puses besitaškančių mielų padarėlių kraujų akcentas. Ir tai suteikia visai padorų kiekį džiaugsmo. Galbūt trumpalaikio ir ne itin kokybiško, bet džiaugsmo. Tik kartais reikalus pagadina greitos reakcijos ir tapšnojimo sankirta.
