Kuomet „Ubisoft“ anonsavo dešimtąją garsiosios „Might and Magic“ serijos instaliaciją, laimė, džiaugsmas, optimizmas ir visokie kitokie geri dalykai tiesiog liejosi per kraštus. Norėjosi išbėgti į gatves ir šaukti „Yes! nepamiršo!“. Žinoma, žaidimas tikrai nebuvo toks geras, kokio visi tikėjosi, bet jau tuomet buvo galima spėlioti, kada gi „Heroes‘ų“ vardą ant savo kupros tempianti kompanija imsis garbingo amžiaus sulaukusių serijos senolių. Ir, štai, kur buvęs, kur nebuvęs, pasirodo „Heroes of Might and Magic 3: HD Edition“ (nors techniškai tai yra „Might and Magic serijos „spin off‘as“, net neabejoju, 9 iš 10 jį žaidusių tik gūžteltų pečiais išgirdę kokį nors „Mandate of Heaven“).

Taigi, kas žaidime naujo? Ką šios „HD raidelės reiškia? Galbūt, visa tai tėra laiko švaistymas ir verčiau pasilikti prie prieš N metų išleistos „Complete Edition“?

Pirmiausiai tiesiog būtina paminėti tai, kad už 15 eurų sumą gausime tik originalųjį „Heroes of Might and Magic 3: Restoration of Erathia“ žaidimą. O tai, savo ruožtu, labai įkyriai beldžiasi kaip ilgalaikis žaidėjų pinigų numelžimas. Įsivaizduokit tokį verslo planą: „Restoration of Erathia“, „Shadow of Death“, „Armageddon‘s Blade“ bei koks nors „Ultimate Edition“, visi po 15 eurų, kas sumoje sudarytų solidžią 45 siekiančią sumą. Bet čia sustokim ir prisiminkim faktą, kad „Ubisoft“ išleido tik vieną versiją dėl žaidimo specifikos, o kitų dalių kodo neturi. Bet būkime sąžiningi: kas neesame prisiklausę tokio pobūdžio gandų, susijusių su didžiausiomis kompanijomis. Padedant blogas, sąmokslo teorijos mintis į šalį, originalioji Archangelo ir Velnio dvikova beveik išspaudė nostalgijos ašarą. Juk viskas prasidėjo būtent nuo „Erathijos“, būtent nuo tų pirmųjų žingsnių, nuo „Long live the Queen“ misijos, o visokios elementalų pilys, kristaliniai drakonai ir kiti „pričiundalai“ dar laukė savo eilės.

Pristatomuoju ženklu tapęs „HD“ priedelis pasireiškia keliose srityse. Pirmiausiai – žaidimo pritaikymas pagal monitoriaus rezoliuciją. Seniau, kaip ir kokiame „Diablo“, viso labo tebuvo dvi galimos rezoliucijos. O tai, šiais laikais, iš tiesų atrodė nelabai patraukliai.

Tuomet, be abejo, turime patį grafikos patvarkymą, arba, kaip draugelis pasakytų, „pridėjo kelis pikselius ir užtenka“. Atvirai tariant, visas grafikos pagerinimas labiausiai juntamas tik tam tikrose vietose (pavyzdžiui, kampanijų filmukuose, smulkiose karių detalėse). Tiesa, žaidime „Ubisoft“ paliko retro rėžimą, tad jei kurį laiką pažaidžiame pagerintuoju, tada pasmalsaujame kaip viskas atrodė retro laikais – skirtumas tikrai jaučiasi.

Turbūt didžiausias „Heroes of Might and Magic 3 – HD Edition“ lūkestis buvo sutvarkytas kelių žaidėjų režimas. Kaip žinia, seniau su kitais paprastai pažaisti buvo galima tik fiziniu laidu sujungtame tinkle, arba, šiek tiek vėliau, specialių programų pagalba. Žaidimui atkeliavus į „Steam“ platformą tikėjausi rasti kokią nors aktyvią „match-up“ funkciją, keliems žaidėjams be didesnio vargo leidžiančią susimesti tarpusavyje. Deja, vienintelis efektyvus būdas pažaisti su bendraminčiais yra tik pasinaudojant „Steam“ draugais. Laimei, žaidimo bendruomenė netruko susimesti į šiuo metu bene 500 žaidėjų turinčią, specialiai tam reikalui pritaikytą „Steam“ grupę.

Taigi, ar „Heroes of Might and Magic 3 – HD Edition“ vertas dėmesio? Taip. Bet su šiom sąlygom: a) labai knieti naudoti „Steam“, pasigirti jame esančiais su žaidimo kampanijomis susietas pasiekimais; b) ieškot potencialiai lengvesnio būdo pažaisti tinkle ar tiesiog aktyvesnės žaidėjų bendruomenės; c) jaučiant konkrečią nostalgiją „Restoration of Erathia“ daliai; d) jus pykina nuo senos grafikos. Kitais atvejais tai tie patys, seniai matyti „Hyrousai“.