Žaidimo pavadinimas yra grynai tokio paties sąmoningumo, kaip ir šios apžvalgos antraštė. Tačiau tai yra lyg tam tikras testas – jei, nepaisant nei apžvalgos antraštės, nei žaidimo pavadinimo, Tave vis tiek traukia įsijungti „Arcana Heart 3“, tai Tu arba japonas arba tiesiog ne toks išrankus žaidėjas ir Tau sunkiau už kitus atsispirti dar vienam 2D muštynių žaidimui. Ir, nors žaidimas skirtas jau pasitraukiančios kartos žaidimų kompiuteriui „PlayStation 3“ bei vis dar puikiai besilaikančiam „PS Vita“, „Arcana Heart 3“ savo beprotiškomis kombinacijomis, efektais ir kt. sugeba bent trumpam nušviesti pastaruoju metu apmirusia 2D muštynių padangę.
Šį kartą pradėsiu ne nuo kūrėjų ar jų istorijos (tai šiuo atveju net neturi didelės reikšmės, nes kalbame ne apie „BlazBlue“, „Street Fighter“ ar „King of Fighters“ serijos žaidimus), o nuo to, kas bet kurį 2D muštynių gerbėją patraukia pirmiausiai – veikėjų sąrašą. Taigi, veikėjų, iš kurių žaidėjas gali rinktis čia 23. Neblogai, sakysi? Galbūt, bet kaip Tau faktas, kad visi šie 23 veikėjai yra merginos? Visi iki vieno. Ir tarsi to būtų maža, kiekviena iš veikėjų prieš kovą gali būti suporuota su viena iš 19 arkanų (pagalbinių, taip pat moteriškos lyties, veikėjų). Visos arkanos čia – ne dėl grožio, nes suporavus savo heroję su bet kurią iš jų – keisis kombinacijos bei kai atitinkami specialūs smūgiai. Galiu iš karto pasakyti, kad būtent ši karštų merginų įvairovė bei nemažas pagalbininkių pasirinkimas žaidimui suteikia daugiausiai žavesio – eksperimentuoti su visais personažais, tikrintis, kaip keičiasi kova ir ieškoti sau labiausiai tinkančio derinio atsibosta tikrai negreitai.
Tęsiant kalbą apie žaidimo kovotojas, kiekviena iš jų yra pakankamai stipri ir įdomi žaidimo prasme, tačiau lygiai taip pat kiekviena siužetinėse kovose turi ir savo istoriją. Visos jos gana skirtingos bei kažkuo patrauklios, tačiau mes čia kalbame apie 23 atskiras veikėjų istorijas… Ar Tu, kaip žaidėjas, norėsi visas jas pereiti – čia jau kitas klausimas. Labiausiai tam koją pakiša tai, kad paties žaidimo siužetinės kovos ir jų atomazgos (kaip ir beveik visų kitų muštynių žaidimų) yra banalios, nuspėjamos ir ne itin įtraukiančios, todėl stengtis gali norėtis tik dėl labiausiai patikusių veikėjų. Tiesa, nežaidusiems praeitų „Arcana Heart“ dalių virš galvos žaidžiant gali iššokti ne vienas klaustukas, bet čia jau nieko nepadarysi – arba mėgaujiesi gražiomis veikėjomis bei kovomis ir pusės nesupranti, arba ieškaisi praeitų serijos dalių, tada konsolių, ant kurių galėtum jas pereiti ir sugaišti daug laiko vardan nuoseklumo. Ar tai verta viso to – atsakyti negaliu.
Žinoma, gera žinoti, kad pagrindinis istorijos režimas, nuo kurio dažnai prasideda pagrindinis laikas su muštynių žaidimu – tikrai nėra vienintelis. Iškart šiam pabodus (ar perėjus visą) žaidėjo laukia tradiciniai laiko atakos, praktikos, iššūkių ir pan. režimai. Iš tokių, kurie atrodo neįprasčiau, labiausiai išsiskiria „After story“. Šis režimas yra tobulas tiems, kas, perėję istorijos režimą, norėtų šiek tiek daugiau to, kas susiję su žaidimo siužetu ar veikėjų istorijomis. Tik, aišku, kaip ir pats siužetas, „After story“ – tikrai ne visiems.
Bet absoliučiai viską šiame žaidime atperka ir užgožia pats žaidimo procesas. Žinoma, neskaičiuojant plataus moteriškos lyties veikėjų pasirinkimo bei joms antrinančių arkanų. Pačių kovų metu ekrane bus tuzinai sprogimų, akinančių efektų bei labai intensyvios atakų serijos, tačiau verta pastebėti ir išskirti, kad visa tai – tikrai pavaldu žaidėjui. Už tai galima dėkoti „Arcana Heart 3“ valdymui, prie kurio, matyti, kūrėjai praleido atitinkamai nemažai savo laiko. Žaidėjas dėl to tik laimi, nes patogus, intuityvus valdymas ir galimybė derinti kiekvieną iš veikėjų su solidžiu arkanų pasirinkimu, veda prie to, kad gali ieškoti savo kombinacijų bei atakų tobulybės tol, kol pasirodys pirmas žilas plaukas.
Kaip įprasta, kiekviename kovos lygyje atakuoti galėsi trim pagrindiniais mygtukais, kurie reikš lengvą, vidutinišką ir stiprų smūgius. Iš šių trijų mygtukų ir susidės skirtingų kombinacijų specialios atakos ar itin daug žalos darančios sukombinuotos atakos, jų sekos. Beje, už ką kūrėjus reikėtų pagirti, tai kailį gelbėjanti atkirčio sistema. Dažnai muštynių žaidimuose taip nutinka, kad atsiduri nesibaigiančios oponento kombinacijos priešakyje ir tau belieka liūdnai stebėti, kaip greitai senka tavo pasirinkto veikėjų gyvybių indikatorius. Čia gi yra atakos, leidžiančios nustumti priešininką nuo savęs per kokį pusę ekrano. Tai gerokai sumažina frustracija, kuri neišvengiama kai esi įspraudžiamas į kampą ir oponentas sėkmingai tave prišeria savo kombinacijomis. Dar visai patogu tai, kad specialūs smūgiai matuojami padalomis. Viena padala – silpnas, bet vis tiek efektyvus specialus smūgis, o dvi ar trys – atitinkamai stiprus bei stipriausias. Tai patogu kai nori sumažinti priešininko persvarą ar padidinti ją savo naudai.
Žaidimo garsas ir vaizdas – labai jau būdingi tokio tipo žaidimui, todėl tam, kad jais mėgautumeisi – reikėtų turėti tam skonį, akį ir ausį. Todėl apie tai plačiau nesiplėsiu – smalsumą numalšinti puikiai galima pasižiūrėjus žaidimo pristatomuosius vaizdo įrašus, kuriuose skamba ir garso takelis. Tačiau reikėtų išskirti tai, kad kartais keistai veikia „Arcana Heart 3“ kamera, kuri ne visai prisiderina prie pasirinkto veikėjo. Jei jis žemo ūgio – viskas lyg ir patogu, tačiau pasirinkus aukštą veikėją, ne visuomet pamatysi, kas vyksta aplink tave, t.y. žaidimas nematomais rėmais kartais sukausto tavo personažo veiksmus. Tai erzina, nes kovos lauke ir taip visko daug vyksta – nuo sprogimų iki netikėtų atakų, taip pat papildomo arkanų buvimo – todėl žaidžiant kartais įsiskauda akys ir suima nuovargis. O viskas dar kiek sunkiau būtent „PS Vita“ žaidimų kompiuteryje, nes visas veiksmas kelis kartus sumažinamas bei sutraukiamas iki šios konsolės ekranėlio, todėl tenka prisitaikyti prie jo dydžio ir nematomų žaidimo suvaržymų.
Prie viso to, ką čia parašiau, kad ir kokie tai pozityvūs ar patrauklūs dalykai bebūtų, reikėtų pridėti prierašą, kad tai – be galo nišinis žaidimas. Ir šį prierašą derėtų kelis kartus apibraukti raudonu markeriu arba prie jo pridėlioti tiek šauktukų, kiek yra žaidimo pavadinime. Bet kokiu atveju „Arcana Heart 3“ stipriosios pusės yra pačiose kovose, žaidėjui jų metu suteikiamose galimybėse ir solidžiame mot. lyties veikėjų bei arkanų pasirinkime. Tuo metu žaidimą tempia žemyn jo istorija, užverstos bei apribotos arenos (dėl ko kovos ir lygiai atrodo nepagrįstai maži) ir, žinoma, nišinis priėjimas. Kita vertus jei tu – prisiekęs anime gerbėjas ir ieškai bet kokios progos pasinerti į muštynių žanrą su patraukliom veikėjom – šis žaidimas tikrai gali pateisint tavo lūkesčius. Tuo metu jei savęs tokiu nelaikai – saugiau būtų rinktis kitas, garsesnes muštynes. Ir nebūtinai 2D.
