Su strateginiais kosmoso tematikos žaidimais tenka susidurti ne taip jau dažnai. Todėl kuomet išeina koks nors tokios tematikos atstovas, automatiškai kyla noras išbandyti, pažiūrėti kuo šis žaidimas potencialiai išsiskiria iš kitų, tokios tematikos žaidimų. Štai, vienas yra klasikinis keturių iksų imperijos statymo „simuliatorius“, kitas, gi, itin didelį dėmesį skiria diplomatinių santykių vystymui, trečias – sunkiai įsivaizduojamas be savo internetinio rėžimo. Todėl savaime kyla klausimas, kuo pasižymi „Ancient Space“?

Jei kalbėtume apie išankstinį nusistymą, iš „Ancient Space“ galima tikėtis daugiau nei „patenkinamai“ – prie žaidimo prisidėjusi „Paradox Interactive“ yra sukūrusi/išleidusi ne vieną puikų (ar tiesiog gerai žinomą) žaidimą, kaip „Warlock 2“, „Europa Universalis“, „Crusader Kings“, „War of the Roses“ ir t.t. Taip pat pozityviai nuteikia prie žaidimo kūrimo dirbę aktoriai, kurių pavardės figūruoja prie tokių vardų, kaip „Battlestar Galactica“, „Firefly“, „A Team“, „Starship Troopers“, bei „Startrek“. Galiausiai, žaidimo pristatomajame klipe rodomi erdvėlaivai ir beribės kosmoso erdvės atrodo tikrai pattraukliai.

„Ancient Space“ savo žaidimo pobūdžiu nėra tradicinis, visiems gerai pažįstamas „RTS“ tipas, kuriuose pradedame nuo kuklios bazės bei sąlyginai lengvų priešininkų, o keliaudami toliau gauname vis daugiau įvairių statymo/tobulinimo galimybių ir, atitinkamai, stipresnių bei protingesnių priešų. Čia, priešingai tokiems žaidimams, nuo pat pirmųjų minučių būsime įmesti į patį veiksmą, be jokios galimybės kažką pasistatyti, o tiesiog valdyti mūsų valion pavestą erdvėlaivių flotilę. Negana to, žaidimas net pirmajame lygyje nebus linkęs nuolaidžiauti, tad greičiausiai misiją teks kartoti iš naujo, kadangi čia neužteks vienu pelės klavišu apvesti visų erdvėlaivių ir pasiųsti juos priešo link. Ne vien todėl, kad priešų bus žymiai daugiau, ar erdvėlaiviai beviliškai kariaus kitame, siekiamo apginti objekto gale, bet it todėl, kad kiekvienas erdvėlaivis yra efektyvus tik prieš atitinkamą priešo erdvėlaivį. O tai mus priveda prie taip nekenčiamo ir tuo pačiu mylimo, skirtingų būrių mikro valdymo („micromanagement“), leisiančio efektyviai išrinkti norimus erdvėlaivius ir nusiųsti kapoti atitinkamus priešus.

Nors žaidime nėra jokios įmantrios pastatų statymo, planetų kolonizavimo sistemos, galėsime apsaugoti taip vadinamus sektorius, juose statyti gynybos bokštelius ir rinkti tris pagrindinius resursus. Tačiau pastarieji kaupiasi taip greitai, kad nebelieka jokios prasmės jais aktyviai rūpintis.

Apskritai, žaidimas labiau orientuotas į strateginę kovos pusę, nei strateginę urbanistinę/logistinę imperijos plėtrą. Tai paaiškintų žaidime esanti galimybė tobulinti tiek paprastus karinius laivus, pridedant jiems greičio, žalos, gynybos, tiek specialiuosius, kuriems be įvairių fizinių atributų, galima pridėti kitokių bonusų, pavyzdžiui, padidinti maksimalų energijos resurso kiekį, sumažinti specialių veiksmų atsistatymo laiką ir pan. Šiems patobulinimams naudojami du šalutiniai resursai, gaunami tyrinėjant zonose esančias anomalijas.

Šalia to, kiekvienos misijos metu galima pasirinkti tris veikėjus, turinčius įvairių specialių veiksmų, paveikiančių visus draugiškus laivus (juos pastiprinančius), bei priešus (suprantama, juos pasilpninant).

Turbūt didžiausias šio žaidimo minusas yra jo valdymas. Tikrai, taip ir likau nesupratęs, kam vaizdą nutolinti arba priartinti naudojami Q ir E klavišai, kai tą pačią funkciją kuo puikiausiai atlieka pelėje esantis ratukas. Prie gremėzdiško valdymo galima priskirti nelabai komandas klausančius erdvėlaivius, kurie elgiasi taip, lyg būtų nemiegoję kelias paras iš eilės – plaukioja kur nereikia, iš vietos pajuda praėjus kelioms sekundėms, kartais visai nekreipia dėmesio į komandas, užplaukia vienas ant kito, tad nenaudojant mikro valdymo, tampa labai sunku juos atrinkti (o tai daryti reikia, nes kiekvienas individualus erdvėlaivis gali būti naudingas).

Pabaigai galima sakyti, kad „Ancient Space“ yra kiek kitoks realaus laiko strategijos žaidimas, nei kad paprastai tikėtumėmės. Tačiau tai jo nepadaro prastesniu – galimybė įvairiai tobulinti visus erdvėlaivius, pasirinkti skirtingas savybes turinčius kapitonus, netgi dėlioti mikro komandas ir stengtis prisitaikyti, prie besikeičiančių žaidimo sąlygų yra šaunūs dalykai. Ką jau bekalbėti apie visą laiką lydinčius kosmoso vaizdus.