Aš ir mano pūkuoti pacientai
Me and My Furry Patients – veterinarinis simuliatorius su MS-DOS žaidimų laikus primenančia grafika. Retro biznio simuliatorių mėgėjams turėtų sudaryti malonų įspūdį. Tačiau ar būtent tokia yra šio žaidimo auditorija? O jei yra – ar auditorija nėra per siaura, norint, jog žaidimas užsikabintų rinkoje? Pamėginkime tai išsiaiškinti…
Keista pradžia
Susikūrę žaidimo profilį, be jokio iššokančio lango su paaiškinimais, atsiduriame vidury kiemo. Aplinkui mus – gyvūnų gydykla, ir dar keli nežinomi pastatai. Pagal žaidimo pavadinimą nusprendžiu, jog veikėja kurią valdau, yra veterinarė, kurios verslo karjerą žaidime ir vystysime.
Patraukiu takeliu iš kiemo, ir prieš akis atsiradęs žemėlapis nurodo, kur yra veterinarijos vaistinė. Patekęs čionai, aklo spėjimo būdu nusiperku medikamentų. Sugrįžęs atgal į savo veterinarijos gydyklą, sulaukiu kliento. Šis atsineša apšašusį triušį ir išvardina simptomatiką. Intuityviai iš inventoriaus pasirenku nusipirktą gydomąjį tepalą ir fektuodamasis su 3DS pieštuku, mėginu sukamais judesiais tepalu pagydytį triušio šašus. Vis dar jokio paaiškinimo nesuteikęs žaidimas atsiveria – tai iš tikrųjų yra “hardkorinis”simuliatorius.
Prieš akis iššoka pirmasis popup’as, skelbiantis, jog triušį pagydžiau netinkamai ir kad klientas išėjo nepatenkintas. Okay.
Nėra nenumatytų iššūkių
Pasikapstęs internetuose, atrandu vadinamąjį “Walkthrough”, nes tik tokiu būdu eiliniam piliečiui, kuris nestudijuoja veterinarijos, žaidime įmanoma progresuoti. Tokiu būdu nenukankinęs virtualių kailinių pacientų, atkasiau gilesnę žaidimo prasmę. Tai – vystyti veterinarijos gydyklų kompleksą. Tai daroma perkant inventorių, statant papildomus pastatus įvairiems gyvūnams.
Ant popieriaus skamba neblogai, tačiau žvelgiant į visumą – tai tiesiog griežtai linijinio scenarijaus reikalas, o ne strategija. Norint laimėti, reikia bandymų klaidų metodu išsiaiškinti kaip gydomas kiekvienas gyvūnas, tuomet atrakinti pastatus bei inventorių. Tokia progresija žaidimo eiga ir vyksta. O tai reiškia, kad “random” elementų žaidime praktiškai nėra.
Firminio stiliaus čia nerasta
Kalbant apie vizualinius žaidimo niuansus rodos, jog kūrjėai pasamdė bent tris grafinio dizaino pirmakursius, nes tiek pagrindinės veikėjos, tiek pašalinių žmonių, tiek gyvūnų modeliai yra skirtingo, ir be galo bjauraus išpildymo. Niekuo neįpatingas ir garso takelis, o 3DS konsolės trimačio ekrano galimybės žaidimas taip pat neišnaudoja.
Įdomios marketingo strategijos
Įdomus faktas – vokiečių kompanija Independent Arts Software su šiuo žaidimu taiko į vaikišką auditoriją. Čia peršasi klausimas – ar nebus tarpusavyje susipykę marketingo bei programuotojų komandos? Kokiam vaikui bus įdomu be jokių paaiškinimų žaisti vizualiai negražų ir labiau studentišką edukacinę priemonę primenantį žaidimą?
