Šis keistas, antraštėje sureikšmintas derinys praktiškai ir yra visas „Sayonara Umihara Kawase“ žaidimas. Taip, čia tenka nemažai šokinėti per platformas, kovoti su žuvų hibridais ir prisimerkus pratintis prie keisčiausių spalvinių derinių, bet masyvi krūtinė bei meškerė figuruoja visą žaidimą. Tai lyg ištikimi žaidėjo palydovai, tik ne visai aišku į kur jie siekia tave palydėti… Šiaip ar taip visa tai yra ne kas kita kaip pirmosios eilinio Japonijos hito apraiškos vakarų žemyne, o taip pat ir pas mus. Kaip ir apie kas antrą japonišką žaidimą, apžvalgą apie „Sayonara Umihara Kawase“ reikėtų pradėti žodžiais – nenustebkite, bet…
…čia tikrai pabrėžtinai daug dėmesio skiriama nekaltai atrodančios pagrindinės veikėjos nekaltai didelei krūtinei. Jei kam kyla išankstinių abejonių, tuojau pat užmeskite akį į žaidimo viršelį. Na kaip? Aš ir sakau… Ir ši krūtinė sąžiningiems, vedusiems, įsipareigojusiems vyr. lyties žaidėjams neduos ramybės iki pat titrų arba iki kol bus pasirinktas kitas veikėjas. Bet o kas savame prote rinktųsi kitą?.. Žodžiu „Sayonara Umihara Kawase“ prasideda ir baigiasi štai tokiu užburtu ratu, kuris juosia pagrindinės herojės biustą ir nors pasiusk.
Totali priešprieša herojės krūtinei – meškerė. Rožinę kuprinę per pečius persimetusi mergina žvejybos sugebėjimais nestebins – meškerės valas tiesiog pratisai naudojamas kaip lynas, skirtas siūbavimui ar laipiojimui stačiais paviršiais ir tai viskas. Taip pat meškere pagrindinė veikėja kovoja su įvairiomis povandeninio pasaulio būtybėmis (didžioji jų dalis – mutavusios ir prisiderinusios prie tyrinėjamo pasaulio) ir šiaip trinasi keistame, išgalvotame-susapnuotame pasaulyje. Tokią idėją (ypač kai su ta krūtine be hipnotizuojančio spoksojimo į ją daugiau niekas nedaroma, ji tiesiog egzistuoja kartu su kitais sunkiai šiame žaidime paaiškinamais objektais/dalykais) Europos žaidimų rinkoje prakišti būtų buvę sunku, todėl pirmoji šios keistos serijos dalis, kilnota ant rankų Japonijoje, niekur kitur taip ir neišėjo. O pasirodė ta pirma dalis dar prieš dvidešimt metų!
Jei kam rūpi nuoseklumas, tai šis žaidimas, „Sayonara Umihara Kawase“, yra jau trečia serijos dalis ir, panašu, paskutinė, nes išvertus iš japonų į lietuvių pavadinimas reikštų „Viso gero, Umihara Kawase“. Šiame žaidime, kaip ir pirmtake, žaidėjas turi įveikti tipišką platformerį netipiškoje aplinkoje primenantį lygį tokiais būdais, kuriuos jam pavyksta sugalvoti ir įgyvendinti. Lygiuose egzistuoja įvairūs sutrumpinimai, slapti perėjimai ar fizikos dėsnių pritaikymo reikalaujančios kliūtis. Viską įveikus viename lygyje ir pasiekus jo finišo poziciją – žaidėjas perkeliamas į kitą ir taip tol, kol baigiasi žaidimas.
Pagrindinis žaidimo lementas (be krūtinės) gan stipriai išskiriantis jį iš kitų platformerių – meškerė. Kaip jau rašiau, ji čia naudojama panašiai kaip lyno kablys kitų japonų kūrėjų „Capcom“ žaidimų serijoje „Bionic Commando“, t.y. sviesti lyną ir prisitvirtinti prie lygių paviršių. Tą patį „Sayonara Umihara Kawase“ herojė darys ir su meškere, tik visi tie triukai, šuoliai, prisitraukimai bei kliūčių įveikimas, kuriuos ji išdarinės yra tikrai gana sudėtingi, keisti bei pareikalaus laiko norint juos įvaldyti. Nors žaidimas išties to vertas: gerai įvaldžius meškerę ir jos valą kaip persikėlimo instrumentą ir iš išmokus ją valdyti greitai – pašokti, sviesti į vieną pusę, užsikabinti, praskrieti pro kokius nors spyglius ar prarają o tada apsisukus sviesti į kitą pusę – šis japonų pamėgtas žaidimas-saldainiukas suteikia nemaža azarto bei malonaus įsitraukimo.
Be platformeriams būdingų kliūčių ruožų, čia žaidėjo laukia ir eilė skirtingų priešų, kuriuos taip pat reikės tramdyti meškerės dėka. Žinoma, kuo sunkesniu keliu priešas bus įveiktas, tuo daugiau taškų tai pelnys žaidėjui, bet tai dar tikrai nėra tai, dėl ko dažniausiai tenka krimstis. Anaiptol. Tiesą pasakius visas žaidimo sudėtingumas yra toks aukštas, kad visos kliūtis, priešų išdėliojimo vietos ir papildomi pavojai herojai iš aplinkos – spygliai, greitai judantys konvejerio tipo takeliai, parajos – tikrai neleis visą laiką jaustis komfortiškai ar garantuos malonų laiko praleidimą. Žaidimas, kaip bežiūrėsi, yra senosios mokyklos ir mainais už į jį investuotą laiką tikrai pareikalaus atitinkamų sugebėjimų.
Norisi labai daug rašyti apie herojės valdomos meškerės fiziką bei kaip ji išpildo visą žaidimą, tačiau visa tai geriausia pamatyti (o dar geriau – išbandyti) pačiam. Tai vienas tokių dalykų, kurie suveikia bei įtraukia, kai bandai pats. O tuo metu pakalbėti apie žaidimo vaizdus ir grafiką – tikrai galima. „Sayonara Umihara Kawase“ yra maloniai spalvingas, keistų, bet vietomis net labai sutampančių spalvinių derinių ir visuomet naudoja iškrentančius iš konteksto fonus savo lygiams. Bet niekas ir nesikartoja – stilistika aiškiai atskirta, jaučiasi kaita, todėl kūrėjai tikrai nedėliojo visko atsitiktine seka ar pan. Iš veikėjų modelių labiausiai išsiskyrė pagrindinė veikėja ir du jos ne visuomet sukontroliuojami veikėjai, kurie taip pat pašėlusiai mėgaujasi žaidimo fizika, jei pagaunat, apie ką aš…
Be pagrindinės veikėjos vėliau galima atsidaryti tą pačią veikėją tik… 20čia metų jaunesnę arba jos ateities palikuonę Yokoyama bei, dar, vaikystės draugę Emiko. Bet vėl… šie veikėjai, žinant, kokia yra pagrindinė, kaip pakaitiniai – visai nereikalingi. Muzika iš pat pradžių atrodo standartinė, tačiau žaidėjui atsirakinus ir įsijungus paties pirmojo žaidimo taklius, užplūsta maloni, netikėta nostalgija. O šiaip tai, kad veikėjai net nepabendrauja ar apskritai nekuria jokio verbalinio ryšio apmaudžiai apsunkina istorijos ar, tiesiog, viso šio absurdo suvokimą. Tą patį daro ir lygių bosai (taip, čia yra net tokių!), kurie būna įdomus, bet su kuriais tenka pavargti, todėl imi norėti kažkokio didesnio įtraukimo iš žaidimo pusės (kokios nors istorijos ar bent vieno kito dialogo).
„Sayonara Umihara Kawase“ visų pirma turėtų atkreipti dėmesį tų, kas nori gero, šviežio platformerio. Ką jau ką, bet šitą žanrą žaidimas ne tik išnaudoja iki siūlelio, bet dar ir pateikia visai kitokį platformo žanro išraiškos būdą. Kad žaidimas keistas – faktas, tačiau tie, kas juo interesuosis, manau, be abejo bus tam pasiruošę ir nenustebs sužinojo, kad žaidimo kūrėjai – japonai. Taip pat žaidimas maloniai žiūrisibei žaidžiasi „Nintendo 3DS“ ekranuose, tad konsolės turėtojams ir platformerių gerbėjams – būtinas papildymas į kolekciją.
