Šachmatai – tai neabejotinai vienas iš populiariausių bei seniausių stalo žaidimų, dėl sudėtingos savo mechanikos tapęs ne tik puikia pramogine priemone bet ir įrankiu, skirtu tobulinti savą mąstymą. Šiuo žaidimu buvo susidomėjusi nemaža dalis istorinių asmenybių, o kai kurios iš jų, pvz., Napaleonas Bonapartas, šventai tikėjo, kad gerai žaisdamas šį žaidimą gali pasiekti įspūdingų pergalių ir tikruose mūšio laukuose. Ar dabartiniams šachmatų žaidėjams šis žaidimas kažkuo pagelbės siekiant įspūdingų pergalių gyvenime bei padarys juos istorinėmis asmenybėmis sunku pasakyti, tačiau galima drąsiai teigti, jog dabar šachmatus žaisti galima daug paprasčiau nei bet kada anksčiau. Ir nebūtina ieško gyvo oponento ar žaidimo lentos! Užtenka tiesiog imti ir išsitraukti savo išmanųjį telefoną, susirasti kurią nors šachmatų aplikaciją, ir pradėti žaisti! Išties dabar jų išleidžiama tiek, kad didesne problema tampa nebe pats žaidimas, o kaip iš visos tos krūvos išsirinkt vieną. Kad viskas taptų bent šiek tiek paprasčiau, galima kelionę po virtualius šachmatų pasaulius pradėti nuo „Pure Chess“. Kodėl? Apie tai ir papasakosime!

Neaišku, ar išsidrėbusieji prie televizorių taip labai jau mėgsta žaisti stalo žaidimus, bet būtent tokiems žmonėms „VooFoo Studios“ ir kūrė „Pure Chess“. Žaidimas „PlayStation 3“ savininkus pasiekė dar 2012-ųjų pavasarį. Na, o praėjus dar pusantrų metų, šis kūrinys pasiekė ir išmaniųjų telefonų naudotojus. „Pure Chess“ buvo išleistas Android ir iOS įrenginiams. Nors dauguma kūrėjų labai supaprastina savo žaidimų technines charakteristikas juos perkeldami į nešiojamus įrenginius, tačiau „VooFoo Studios“ nepasirinko šio kelio. Dėl to net ir išmaniuosiuose telefonuose „Pure Chess“ atrodo taip tarsi sėdėtum prie televizoriaus, kas tikrai labai reta tarp telefonams bei planšetėms skirtų produktų.

Tas didelio televizoriaus įspūdis atsiranda todėl, kad „Pure Chess“ naudoja tas pačias technikas kaip ir šiuolaikinės TV laidos. Pavyzdžiui, prieš kiekvieną mūšį parodomi vaizdai, atrodantys tarsi gero operatoriaus kamera būtų sufokusuota būtent į šachmatus, o naudojamos aplinkos bando kuo tikroviškiau atkartoti vietas, kuriose įprastai žaidžiama šio žaidimo originali versija. Žinoma, prie viso to prisideda ir tai, jog, skirtingai nuo daugumos kitų skaitmeninių šachmatų žaidimų, visas vaizdas visiškai trimatis ir galima kamerą stumdyti visomis kryptimis. Tiesa, už žaidimo lentos labai toli išlįsti negalima. Taip pat, gaila, jog oponentai nematomi ir figūros kilnojamos kažkokiu magišku būdu… Bet tai tik mažos smulkmenos, palyginus su visu matomu vaizdu, tuo labiau, kad ir fone skambanti muzika užburia…

„Pure Chess“ galima žaisti tiek prieš kompiuterį, tiek prieš kažkur toli esantį oponentą. Gaila, tačiau antruoju atveju taip jau smagu nebus. Kažkodėl „VooFoo Studios“ vietoj to, kad kurtų nors veikiančią gerą internetinių šachmatų sistemą (pvz., „Free Internet Chess Server“), naudoja savą variantą. Galbūt būtų tai net ir gerai, jei ne faktas, kad pradėjus ieškoti oponento, ši paieška užtrunka (nes nėra daug žaidžiančiųjų) ir veikia fone, o kai jis randamas, tuomet kažkodėl privalu žaisti beveik realiu laiku, nes jei viena kažkuri pusė to nedaro, žaidimas nutrūksta. Deja, būtent taip nutinka gana dažnai, todėl kažin ar daug kas norės išbandyti šią funkciją… nebent galbūt žaidžiant prieš savo tikrus draugus.

Tuo tarpu vienam žaidėjui skirtas režimas tikrai malonus. Galima žaisti klasikinį variantą arba galvosūkių variantą. Pirmasis variantas visų žinomas, o štai antrasis kažkodėl daug rečiau sutinkamas tarp skaitmeninių šachmatų variantų. Jame, pasirinkus vieną iš daugybės užduočių, reikia rasti būdą kaip pastarąją išspręsti, pasinaudojant vos keliais ėjimais. Pavyzdžiui, kaip padaryti šachą ir matą vienu ėjimu su karaliene bei rikiu, o daugumos įprastų figūrų šachmatų lentoje nėra. Būtent dėl trumpumo bei kai kurių užduočių sudėtingumo, šis variantas gali tapti puikiu būdu nešvaistant daug laiko tobulinti savą mąstymą ir savuosius šachmatų įgūdžius.

Abiems žaidimo variantams galima pasirinkti ir sudėtingumo lygį. Skirtingai nuo daugumos kitų skaitmeninių šachmatų variantų, „Pure Chess“ šis lygio pasirinkimas lemia išties nemažą dalį sudėtingumo. Be to, kad ir ką pasirinksite, neatrodys, kad žaidžiate prieš visišką robotą. Nors kuo aukštesnis lygis – viskas atrodys sudėtingiau, bet žaidime kažkas išliks, kas suteiks įspūdį tarsi žaidžiama prieš realų varžovą.

Didžiausias „Pure Chess“ minusas susijęs ne su pačiu žaidimo turiniu, bet apmokestinimo sistema. Taip, pagrindinius „Pure Chess“ elementus galima išbandyti bei naudoti nemokamai, tačiau norint įsigyti visus žaidimo elementus reikia nemažai pakratyti savą piniginę – viskam išleisti prireiks apie maždaug 30 litų, kas tokio žanro žaidimui, nepaisant meninės pusės, yra šiek tiek per daug. Kita vertus, kažin ar daug bus norinčių susipirkti visas šachmatų ar aplinkų temas ir kitus menkniekius, kurie iš esmės nieko nekeičia.

Ar verta į savo planšetinį kompiuterį arba išmanųjį telefoną įsirašyti „Pure Chess“? Žinoma! Galbūt šis žaidimas ir nepatrauks dėmesio ilgam bei nelabai tiks kai kuriems tikslams (pvz., žaidimui internete), bet tai neabejotinai yra šaunus pavyzdys, kaip galima kurti įspūdingus skaitmeninius kūrinius jau iš pirmo žvilgsnio labai nuvalkiotai atrodančiomis temomis.