Virtualiajame amžiuje mažai ką paslėpsi. Juo labiau jeigu tai, ką nori paslėpti, yra įkelta į interneto platybes. Vis dėl to pateikiant tam tikras užklausas galima gauti arba labai smulkias detales apie ieškomą temą arba visiškai nieko. Bet gal ir gerai, kad bandoma paslėpti tokius žaidimus kaip „Bounce!“…

Tai yra pirmojo asmens platforminis galvosūkių žaidimas, kuris šiek tiek panašus į „Portal“ ir „Antichamber“. Jame žaidėjas valdo veikėją, kuris naudodamasis ginklą šaudantį šokinėjančius kamuolius privalo išspręsti galvosūkius. Jį 2010-aisiais metais baigė kurti studija „Race Away“. Apie šią studiją pavyko rasti tik labai mažą dalį informacijos. Tikriausiai todėl, kad ši išsiskirstė po pirmo projekto. Prie šio žaidimo dirbo keturių žmonių komanda su retkarčiais prisijungiančiais pagalbininkais. Nors ir užsimenama, kad su mažesne komanda kyla mažiau bendravimo problemų, dėl mažesnės komandos gali kristi ir pati kokybė. Žaidžiant „Bounce!“ susidaro įspūdis, jog žaidžiamas ne pilnas žaidimas, o tik „alpha“ versija. Bet ar viskas iš tiesų taip blogai?

Iš dalies – taip. Minusų yra daugiau nei pliusų, bet vis vien prisiverčiau šiam žaidimui duoti šansą. Pirmas įspūdis ne koks. Žaidimo meniu yra labai niūrus – naudojamas nuobodus šriftas, fone niekas nejuda, nėra jokių garsų. Žaidime yra du režimai: Ball Count ir Challenge Mode. Pradžioje leidžiama žaisti tik Ball Count, o Challenge Mode galima atrakinti surinkus 25 lobių skrynias žaidžiant pagrindinį režimą. Pradiniame kambaryje yra skylės sienose skirtos taurėms, kurias žaidėjas gauna surinkus tam tikrą skaičių skrynių ar perėjus zonas.

Žaidimas vyksta šešiose zonose: Kosmose, Egipte, Neon („Tron“ stiliaus), Boom Kalne, Poliarinėje zonoje ir Kūrėjų zonoje. Iš pradžių leidžiama įžengti tik į vieną zoną, o ją perėjus atrakinama kita. Kiekviena zona turi kažkokį kiekį lygių, o kiekvienas lygis turi savą skaičių galvosūkių – nėra pastovios lygių struktūros. Yra trys galvosūkių tipai: prašauti kamuolį pro žiedą ar į tam tikrą plotą, pasirinkti teisingą atsakymą iš kelių galimų (kurį žaidėjas pasirenka prašaudamas pro žiedą) ir surinkti tam tikrą kiekį pageidaujamų daiktų. Veikėjui duodami 45 kamuoliai, su kuriais jis turi išspręsti visus galvosūkius lygyje. Bet kai kurie lygiai yra… baisūs.

Viskas prasideda nuo dizaino problemų. Pirma zona yra labai uždara, veikėjui beveik neleidžiama judėti. Tereikia tik taikytis ir šauti. Bet po keliolikos minučių, patekus truputį giliau į žaidimą, staigiai pristatomas platforminis žaidimo aspektas. Tiesą sakant, jis net nėra pristatomas, jis atsiranda iš niekur, labai netikėtas ir erzinantis pokytis. Dizaino klaidas galima lengvai atpažinti, nes žaidimas leidžia sukčiauti. Vienas pavyzdys būtų toks, kad yra pristatoma mechanika kur vienos spalvos platformos tam tikram laiko tarpui pranyksta. Bet ar tai žaidėjui trukdo? Ne. Visą ertmę galima lengvai peršokti, taigi tos nykstančios platformos yra tik laiko švaistymas tiek kūrėjams, tiek žaidėjams. Vietomis kūrėjai net neištaisė klaidų, tik parašė ant sienos, kad žaidėjas palauktų, kol įvyks tam tikras įvykis, nes kitaip veikėjas žus.

Dar viena niekam tikusi klaida, kuri galėjo būti lengvai ištaisyta, yra įvertinimo sistema. Perėjus lygį išmetama lentelė su įvertinimais. Įvertinimas išreikštas raidėmis, kuriame A yra geriausia, D blogiausia. Vertinama pagal tai, kiek kamuolių liko. Jei liko daugiau nei 35- A balas. Yra ir „Fail“ įvertinimas, kuris gaunamas jei lieka mažiau nei 10 kamuolių. Bet tai nereiškia, jog lygis nepereitas. Žaidimas pats net neapskaičiuoja balo. Jis apkrauna žaidėją, kad šis tai padarytų pats. Yra tokių lygių, kuriuose net neįmanoma surinkti A balo, nes norint įveikti galvosūkius išnaudojama daugiau kamuolių negu reikia norint gauti aukščiausią
įvertinimą.

Patys galvosūkiai, tarp kitko, būna ir įdomūs. Nors jie neišsiskiria gausa, jie yra gan kokybiškai padaryti. Tai yra, tikriausiai, vienintelis žaidimo pliusas. Skirtingose zonose pasitaiko ir kitokių galvosūkių variacijų. Vieninteliai įgūdžiai, kurių reikia, norint išspręsti galvosūkius yra taiklumas ir reakcija. Dažniausiai galvosūkiams reikia tik taiklumo, bet judantiems žiedams prireiks ir taiklumo ir reakcijos.

HUD‘e rasime visus rodiklius, kurie būdingi daugumai tokio tipo žaidimams. Laikmatis, gyvybių skaičius, amunicijos kiekis, kompasas, pagalba (šiuo atveju tai ir uždavinių rodiklis) ir lobių skrynių kiekis. Iškart pasakysiu – nežiūrėkit į gyvybių rodiklį. Jis yra bereikšmis. Nes jeigu mirštama, tai mirštama iškart. Nėra tokių kliūčių kurios atimtų tik dalį gyvybių – prarandama viskas. Taip pat kartais parašomas tikslas, kurį užstoja kompasas smagiai įsitaisęs ekrano viršaus viduryje. Dar vienas minusas yra tai, kad kai atliekamas galvosūkis, kuriame reikia surinkti tam tikrą kiekį daiktų, tas kiekis nėra rašomas. Žaidėjas pats turi jį atsiminti. Tik patvirtina hipotezę, kad tai nebaigtas žaidimas.

Valdymas yra graudus. Veikėjas slidinėja lyg šlapias muilas. Sunku atlikti mažus judesius, nes paėjus vos vos per daug, veikėjas nukris nuo platformos ir teks pradėti visą lygį iš naujo. Šaudyti taip pat reikia priprasti, mat kamuoliai skrenda ne visai ten, kur nusitaikoma. Žaidėjui suteikiama galimybė naudotis šviestuvu, kuris neturi jokios paskirties žaidime. Bėgimas yra labai „sulūžęs“. Juo pasinaudojant galima lengvai apeiti kūrėjų paruoštas kliūtis sukčiaujant, o ne jų norimu būdu.

Iš žaidimo grafikos nesitikėjau daug – tą ir gavau. Modeliai padaryti tinginiaujant, tekstūros neturi detalių, praktiškai nuspalvintos viena spalva. Atrodo, kad viskas buvo daryta pagal nuotaikos svyravimus. Vieni objektai padaryti geriau nei kiti. Ir tai matosi aiškiai.

Galiausiai – garsas. Turbūt geriau skambėtų kurčiųjų choras. Labai prasta įgarsinimo kokybė ir ji labai greitai įgrysta. Patys kūrėjai, jei klausa neapgauna, įgarsino tik kamuolių atšokimo garsus ir kompiuterinį pranešėją. Kiti garso efektai pasiskolinti iš nemokamų garsų tinklapių. Nėra skirtumo tarp veikėjo ėjimo ir bėgimo – žingsniai nepaspartėja. Didžią žaidimo dalį praleidau tyloje. Mat muziką reikia įjungti dešiniu pelės klavišo paspaudimu. Ir melodija groja tarp 30 sekundžių ir vienos minutės. Ir ji baigiasi. Nėra begalinio grojimo, kurio tikėjausi, ji tiesiog sustoja. Yra 8 skirtingos melodijos, kurios neturi nieko bendro su žaidimo zonomis. Tai buvo vieni iš blogiausių garso efektų, kuriuos esu kada nors girdėjęs.

Šio žaidimo nepavadinčiau žaidimu. Tai yra labiau projektas. Kadangi tai yra kūrėjų pirmas darbas, nereikėjo tikėtis, kad išeis kažkas gero. Jeigu studija turėtų daugiau pastovių ir pasišventusių narių, arba bent jau garso dizainerį, būtų išėjęs daug geresnis žaidimas. „Bounce!”- protinės ištvermės simuliatorius.