„Do Not Fall“ iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti eilinis bevardis platformeris, savo grafikos stiliumi bylojantis apie jam skirtą vaikiškąją žaidėjų auditoriją. Tačiau po pirmųjų žaidimo minučių šie įspūdžiai kaipmat išsisklaido, o pūkuoti priešai ir linksmos aplinkos tampa nuožmia reakcijos lavinimo terapija.

Triušė Pipi, gyvenanti gėrimų automate

„Do not fall“ žaidėjui suteikia galimybę įsijausti į triušės vardu Pipi kailį. Pipi gyvena gėrimų automate, ir norėdama pripildyti kokio nors gėrimo butelį, žaidimo lygiuose privalo surinkti septynių skirtingų gėrimų ingredientus. Tai padaryti jai trukdo vis sunkėjančios kliūtys ir ribotas lygio laikas.
Žaidimo idėja – su „iš viršaus“ vaizduojama veikėja nušuoliuoti nuo lygio pradžios iki galo nepraradus visų gyvybių, lygio eigoje renkant raktus, kurie skirti atrakinti durims. Pirmojo pasaulio pradžioje sau pagalvojau – aha, tai bus dar vienas eilinis žaidimukas, prie kurio galėsiu užsidėti pliusą „pereitas“. Tačiau pirmosios žaidimo akimirkos buvo skirtos tik supažindinti žaidėją su paties žaidimo mechanika.

Trys pagrindinės kliūtys

Pirmoji, ir visą žaidimą besitęsianti kliūtis – iš po kojų išnykstantys blokeliai, kuriais tenka bėgti 80 procentų žaidimo laiko. Pastovėjus ant sugriūvančio blokelio keletą sekundžių, kartu su blokeliu į prarają nukrinta ir pagrindinė veikėja, todėl lygį reikia kartoti iš pradžių. Norint nenukristi, žaidėjas priverstas nuolatos ir be išimčių judėti toliau, kadangi beveik viskas griūva iš po kojų. Kad visiškai neapsunkinti žaidėjo, kūrėjai visgi užprogramavo blokelius po kelių sekundžių atsikurti, todėl praėjus šiek tiek laiko ant jų galima užšokti dar sykį. Taip pat, lygyje pasiekus tam tikrą tašką, praradus gyvybę lygis tęsiamas būtent nuo šio taško. Kiek vėliau į žaidimą įvedama ir antroji pagrindinė kliūtis, tai – dėžės, kurių peršokti neįmanoma. Norint jų atsikratyti, pastarąsias reikia sudaužyti naudojant „Dash“ funkciją, t.y. ilgą šuolį į priekį. Tačiau tas ilgas šuolis turi „atsikrauti“, t.y. iš karto nušokus didesnį atstumą, to padaryti dar kartą nepavyks, iki kol visiškai neužsipildys virš Pipi atsiradęs indikatorius.

Trečioji pagrindinė kliūtis – priešai. Jų čia didžiulė įvairovė, ir kokius juos sutiks žaidėjas priklauso nuo to, į kurį pasaulį ateis. Tai – spygliuoti raudoni rieduliai, vištos, gaidžiai, seniai besmegeniai ir t.t. Jų atakų būdai skiriasi nežymiai, visi vienaip ar kitaip siekia nustumti Pipi į po lygiu esančią bedugnę. Tačiau protingai panaudojus išnykstančius blokelius, ten pat galima nustumti ir priešus.

Žaidimo proceso subtilybės

Lygiuose esantys gėrimų ingredientai vaizduojami kaip auksiniai varžtai. Per visus pasaulyje esančius lygius reikia surinkti šių geltonų varžtų minimumą, taip atrakinant kitą pasaulį. Kurių iš viso žaidime yra septynetas, tačiau su visais paprastais, ypatingais ir slaptais lygiais šių galima priskaičiuoti aštuonias dešimtis. O už surinktas besimėtančias veržles galima atsirakinti įvairaus paslėpto turinio. Galima atsirakinti žaidimo filmukus arba pasigerinti savo veikėją, suteikiant didesnį šoklumo nuotolį ar greitesnį bėgiojimą.

Audiovizualizacija

Dėl grafikos grubumo sprendžiu, jog žaidimas 1080p rezoliucijos nepalaiko, todėl tenka tenkintis išdidinta 720p raiška. Kas yra ganėtinai keista, kadangi pats žaidimas tikrai nereikalauja ypatingai daug skaičiavimų. Nepaisant žemesnės rezoliucijos, žaidimo grafika tikrai traukia akį. Būtent dėl grafikos iš pradžių ir pagalvojau, jog šis platformeris nebus itin sudėtingas, bet apsirikau. Viena vertus įgudusiam žaidėjui tai būtų nė motais, kita vertus nepatyręs gali nusivilti išleidęs pinigus tik iš pažiūros lengvam žaidimui.
Erzinančių dalykų, kuriuos būtų verta minėti apžvalgoje, daug neradau. Didžiausias iš jų ko gero – mažoka audio biblioteka. Žaidimas sunkokas, todėl lygį kartoti tenka daug kartų. Lygio pradžioje mūsų veikėja visuomet sako tą pačią frazę – „Ready? Go!“, o kūrėjai įrašė vos tris skirtingus šios frazės audio failus, kurie ima įgristi maždaug po penkiolikos žaidimo minučių.
Kitas kliūvantis už akies dalykas – žaidimo meniu, kuriame ne viskas visada būna tiesu ir aišku.

Nei pridėsi nei atimsi

Žaidimas geras, todėl vertas ir neprasto balo. Tik viena pastaba – planuojantys įsigyti turėtų iš anksto pasidomėti apie šį kūrinį, mat šis tam tikroms auditorijoms gali ir nepateisinti lūkesčių.