Niekada neturėjau progos pilnai pasidžiaugti žaidėjų širdis užkariavusiu, FPS (pirmojo asmens šaudyklės) žanro iniciatoriaus vardą užsitarnavusiu Duke Nukem 3D. Manau, dėl to kaltas noras kibti į vis naujai išleidžiamus žaidimus, kurie jau nuo pirmųjų 3D dienų yra kepami kaip ant mielių. Kritikai Duke Nukem 3D tiesiog garbino ir netgi laikė svarbiausiu iki tol išėjusiu žaidimu: į veiksmus reaguojanti aplinka, nepakartojamas lygių dizainas, smagūs susišaudymai ir labiausiai visus pribloškęs dalykas – humoras. 3D Realms studija surizikavo pasityčiojant iš tuometinių Holivudo veiksmo herojų, bet tai suveikė. Kaip ir buvo įprasta veiksmo filmų herojams, šio žaidimo pagrindinis veikėjas Diukas pavaizduotas kaip tikras „macho“: visą kūną puošiantys raumenukai, kiekvienoje rankoje ginklas, juodi akiniai ir tikras kietuolio balsas, o po jo kojomis kritę priešai. Visa tai įvyko dar prieš išeinant tokiems svarbiems vardams, kaip Half Life ar Grand Theft Auto – beveik prieš 17 metų. Po nesėkmingo 15 metų kurto tęsinio Duke Nukem: Forever, tie patys kūrėjai nusprendė PC savininkams priminti, kaip atrodo visų pamiltas žaidimų herojus – jie pakartotinai išleido Duke Nukem 3D, tik šį kartą prie pavadinimo pridėjo žodelį Megaton Edition, kas leidžia suprasti, kad žaidimas pasipildė naujais atributais. Aišku, ne nemokamai (kaip ne keista), todėl šioje apžvalgoje pasistengsiu jums padėti apsispręsti ar šie aprūdiję, bet vis dar „plieniniai kiaušai“ verti jūsų pinigų.

Pirmą kartą Duke Nukem 3D dienos šviesą išvydo kompiuteriniams žaidimams palankiu laiku – pavadinkime tą laikotarpį „žaidimų renesansu“. Tais pačiais metais (1996) pasaulis sulaukė pirmosios Playstation konsolės, visi stebėjosi neribotomis Windows galimybėmis ir buvo išleisti keli labai svarbūs žaidimai: Resident Evil (sukūrė survival horror žanrą), Diablo (visiems žaidėjams parodė, kaip turi atrodyti tikras RPG), Tomb Raider (o kaip gi be „kapų plėšikės?) . O ką tokio prasmingo padarė Duke Nukem 3D? Na, šis žaidimas nepaisė visų pirmojo asmens šaudyklių tabu ir parodė, kaip turi atrodyti smagus žaidimas. Pripažinkit, žaidžiant daugelį šiandieninių žaidimų (ir keletą senesnių) atrodo, lyg tai būtų kasdienis darbas, o ne pramoga. 3D Realms vyrukai atsižvelgdami, jog tais laikais dar nebuvo sukurtas nė vienas žaidimas, kuriame būtų nuogybių, daug kraujo ir humoro, nusprendė visiems tuometiniams žaidimų kūrėjams sumaišyti kortas ir pamokyti, kaip reikia iš tikrųjų palinksminti žaidėjus. Kadangi šiomis dienomis atsirado toks įprotis perkurti arba dar kartą išleisti žaidimą, tad štai, nors ir labai tyliai, be didelio šurmulio, atėjo eilė atgimti legendai tapusiu Duke Nukem 3D.

Apžvalgą pradėsiu linksmesne gaidele, o tai būtų stiprioji šio žaidimo pusė – humoras. Jo čia apstu: nuo tualetuose aptinkamų priešų (kurie, aišku, daro gamtinius reikalus) iki striptizo šokėjų ir besimėtančių porno žurnalų. Iš tiesų šiame žaidime moteriškų grožybių teks pamatyti nemažai: striptizo šokėjos, kurioms galite pametėti pinigėlių ir už tai pamatyti jų pikseliuotą krūtinę arba net ateivių kilmės motinėlė – aišku, jos krūtinė taip pat nėra pridengta! Vyriškos lyties žaidėjai kartas nuo karto tikrai turės kuo pasigrožėti, kol moteriškės vietoj to galės akis paganyti į Diuko raumenis. O dar tie jo posakiai, kurių jis turi visą galybę! Mielai kelis pacituočiau, bet daugumą jų reiktų cenzūruoti. Nors verta užsiminti, kad dauguma jo pasisakymų yra paimti iš visiems gerai žinomų filmų. Pavyzdžiui: I‘ll be back („Terminatorius“), Damn, you’re ugly (“Grobuonis”), Damn, I’m good! (“Eisas Ventura: Kai Gamta Šaukia”) ir dar keli įskaitant “Žvaigždžių Karus” ir “Nasrus”. Kaip ir minėjau, 3D Realms šiuo žaidimu lengvai pasityčiojo iš jau klasika tapusių veiksmo filmų, bet tai Duke Nukem 3D suteikia dar didesnio unikalumo… Yippie ka-yay, motherf****r !

Vizualiai žaidimas taip pat šiek tiek pagerėjo – aišku, šiandieninio žaidėjo akys nesimėgaus ir atnaujintomis grafikomis, bet juk tai „antikvarinis“ žaidimas. Juk negalime tikėtis, kad 3D Realms komanda pikselius iškeis į „CryEngine“ (visi Crysis žaidimai) ar „Frostibite 2.0“ (Battlefield 3) varikliuką. Šiame pakartotiniame leidime žaidėjas gali rinktis Smooth arba Retro grafiką. Turbūt visiems aišku, kad Retro reiškia originaliame Duke Nukem 3D matytas grafikas, kol Smooth pikselius šiek tiek sulieja ir žaidimą keleriais metais atjaunina. Aišku, net ir su įjungta Smooth grafika žaidimas vizualiai nepanašus į savo tęsinį Duke Nukem: Forever ar keleriais metais jaunesnį Half Life, bet manau būtų neteisinga lyginti. Vis gi, tai tik pakartotinis žaidimo išleidimas!

Kaip ir minėjau prieš tai, šiame pakartotiniame leidime Duke Nukem 3D pasipildė naujais atributais. Noriu atsiprašyti visų, kurie apsidžiaugė pamanę, kad 3D Realms komanda žaidimą papildė naujais lygiais ar misijomis. Duke Nukem 3D: Megaton Edition yra papraščiausias rinkinys, kuriame žaidėjai gali surasti viską, kas susiję su originaliuoju Duke Nukem 3D: visi papildymai, keli apdovanojimai (angl. Achievements), grafiškai atsinaujinęs žaidimas ir siurprizas, su kuriuo aš nemokėjau elgtis, sukėlęs man didžiausią juoko bei palaimos dozę – tai „DOS“ operacinei sistemai skirtas pirmasis Duke Nukem 3D variantas. Kai ši operacinė sistema pirmą kartą buvo paleista pasaulyje (1981 metais) aš dar toli gražu nežinojau, kas yra kompiuteris, todėl įsijungus DOSbox lentelei, kurioje reikėjo susitvarkyti garsą, ekrano raišką ir panašiai, aš tiesiog buvau pasimetęs ir nemokėjau ja elgtis. Galiausiai žaidimas pasileido: grafikos priminė keleriais metais jaunesnį Doom, o pats vaizdas striginėjo. Nors šios klasikinės Duke Nukem 3D versijos neišėjo normaliai pažaisti, bet aš buvau patenkintas 3D Realms vyrukais – už tai, kad jie visiems šios kartos žaidėjams parodė, kaip anksčiau atrodė žaidimai. Ak, ta mėlyna „DOS“ lentelė…

Kadangi tai tas pats Duke Nukem 3D, kurį visi gerai žinote, o kai kurie galbūt esate jį žaidę anksčiau, nėra esmės rašyti apie siužetą, priešus, ginklus ar bosus. Kita vertus, tai apžvalga, todėl aprašyti visas smulkmenas yra būtina, nepaisant fakto, jog žaidimas visiškai nepasikeitė, apart grafikos. Siužetas paprastas, kaip du kart du – mūsų planetą užpuolė ateiviai ir Diukas turi sutvarkyti visą jovalą. Skirtingų priešų (bėgiojančių ir skraidančių taikinių) yra pakankamai nemažai: skraidančios ateivių smegenys, prieš tai minėtoji motinėlė, gaminanti į želę panašius drebučius, policininkų uniformomis apsirėdusios kiaulės ir įvairūs ateiviai bei šaudantys bokšteliai. Vis vien daugiausiai teks susidurti su apsiginklavusiais paršais ir ateiviais. O bosai, kaip ir visuose žaidimuose yra smagioji dalis – kiekvieno skyriaus (epizodo, chapter‘io – vadinkit kaip norit…) pabaigoje teks su vienu susidurti, todėl būkit pasiruošę staigmenai: šešiavamzdį rankose laikančiui mutantui; ateivių vadeivai, ant savo nugaros prisimontavusiam visą raketų gamyklą; vienaakiui milžinškam dinozaurui/ateiviui, kuris prieš žaidėjus naudoja mistines galias ir galiausiai ateivių motinėlei – finaliniam žaidimo bosui. Nors siužetas tikrai primena daugelį lėkštų fantastinių veiksmo filmų (Ypač „Nepriklausomybės diena“), bet svarbu, kad į ką pašaudyti tikrai turėsit.

Per tuos 17 metų daug kas pasikeitė: grafika smarkiai patobulėjo, atsirado judesiu valdomi žaidimai, diskus ir disketes pakeitė internetinės parduotuvės („Steam“, „Uplay“, „Origin“ ir t.t.) ir po kelių mėnesių netgi sulauksime virtualios realybės prietaiso Oculus Rift! Ką aš tuo noriu pasakyt? Jei Duke Nukem 3D pirmą kartą būtų išleistas šią ar kitą savaitę, jis būtų negailestingai “sutryptas”. Ačiū Dievui, tai tik 3D Realms priminimas visiems žaidėjams, kas yra visų šaudyklių “tėvelis”. Ne Half Life, Counter- Strike ar Crysis. Nesiginčysiu – visi šie išvardinti žaidimai yra smagesni už Duke Nukem 3D ir jie smarkiai prisidėjo prie šaudyklių vystymosi, bet visi žaidėjai turi suprasti, kada iš tiesų prasidėjo FPS žanras. O tai būtų 1992-1996 metais, kai išėjo pirmosios trys legendinės šaudyklės: Doom, Wolfenstein 3D ir tikrai ne ką prastesnis Duke Nukem 3D.

Jei jūs aistringi šaudyklių mėgėjai, nebijantys pamatyti kampuotas tekstūras ir pikselius, tada šis komplektas puikiai tiks prie jūsų žaidimų kolekcijos. Kitu atveju – laukite, kol pasirodys sekantis Duke Nukem žaidimas.

Beje turbūt svarstot, kodėl toks „kietas“ žaidimas gavo tik 7, o ne 10? Na, tiesa yra tokia: tai nėra naujas žaidimas ir jis net nepristato nieko naujo. Septynetas vien už tai, kad seniesiems žaidėjams sukėlė nostalgiją, o šiandieniams parodė, kaip atrodė visų žaidimų žaidimas… Kaip pasakytų pats Diukas: Hail to the king, baby!