“Du DJ’ai ateina- vienas išeina.” Jei po šio pristatymo nebūtų pasirodę dviejų skirtingų spalvų žmogeliai šokinėjantys per įvairias kliūtis ir vedami electro muzikos, būčiau pamanęs, jog tai tikrai ne senamadiškas platformeris, o koks nors “DJ Hero”, kuriame reikia sukioti plokšteles. Nors skamba keistai, bet taip nepriklausomi žaidimų kūrėjai “XYLA Entertainment” pristato savo pirmąjį blyną “Rush Bros.”. Ryškios neoninės spalvos, prie žaidimo gerai prisitaikantis muzikos takelis, galimybė palenktyniauti su savo draugais. Skamba išties viliojančiai, bet ar tai turėtų mus kuo nors stebinti?

Nemeluosiu- “Rush Bros.” iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip “Super Meat Boy” tik su electro muzika ir dviejų žaidėjų režimu- o tai būtų stebėtinai įdomus reginys! Bet posakis “Nespręsk apie “knygą” iš jos viršelio” dar kartą nesumelavo- jokio siužeto, tiesiog paprastas arkadinis platformeris, kuris manęs nė velnio nenustebino. Nepaisant to, man iškart pasidarė geriau sužinojus, jog prieš kiekvieną lygį arba jo pradžioje galima pasirinkti norimą dainą, kuri tau gros bešokinėjant per įvairias kliūtis ar raunantis plaukus. O dar įdomiau pasidarė pastebėjus, jog visi spąstai ir apskritai visas lygis juda pasirinktos muzikos ritmu! Prasukus visas siūlomas dainas iš “Rush Bros.” muzikos takelio, man net pradėjo trūkti kvapo- 4 skirtingos dainos ir viskas?! Na, to jau tikrai nesitikėjau. Kaip žaidimui už 15 dolerių 4 skirtingos dainos yra tikrai ne koks pasirinkimas. Bet, matyt, kūrėjai numatė tokią žaidėjų reakciją ir sugalvojo, jog reikia idėjų pasisemti iš kitų muzikinių žaidimų, kaip šiuo atveju „AudioSurf“. Bet šiame žaidime lygiai neprisitaikys prie tavo pasirinktos dainos, visai kaip minėtame „AudioSurf“, todėl „Rush Bros.“ savos muzikos pasirinkimas tiks tik tuo atveju, jei žaidėjas klauso klubinės, electro, house arba kokio kito žanro, prisitaikančio prie įtemptos aplinkos. Juk nežaisi tokio beprotiškai greito žaidimo kai fone groja Rebecca Black, Pink Floyd ar Lana Del Rey. Aišku, paeksperimentuoti visada galima!

O kaip su „Rush Bros.“ dizainu? Čia jau visai kita kalba: meniu gražus, grafika nušlifuota iki blizgėjimo, o dar tas ranka pieštas lygių fonas! Kiekvienas lygis skiriasi nuo praeito ir vis prideda kažką naujo- ar tai būtų spąstas ar naujas galvosūkis apie kuriuos netrukus pašnekėsim. O dar galimybė pasirinkti savo veikėjo spalvą! Aišku, spalvų ne milijonas, bet pasirinkimas tikrai nemažas. Bet vis dėl to prisikabinti turiu dėl per mažo lygių skaičiaus, kurių žaidime yra tik 30. Nežinau kaip jums, bet man tai yra ganėtinai mažai, kad aš prie žaidimo sėdėčiau ilgiau nei savaitę. O „Rush Bros.“ visus 30 lygių per vieną prisėdimą (įskaitant nesuskaičiuojamą mirčių skaičių bei išrautus plaukų kuokštus) galima pereiti netgi per valandą ar dvi… Taip, žaidimas tikrai neilgas, bet nepamirškime ir valandų, kurios prisideda žaidžiant prieš savo draugus dalinant ekraną pusiau (angl. Splitscreen)arba per internetą- vienintelis dalykas, kuris jums neleis pamiršti „Rush Bros.“ ilgiau nei dvi dienas.

Taip pat, kaip ir minėjau, šiame žaidime yra objektų, kurie stengiasi tau pakenkti ar net nužudyti: pjūklai, elektra, spygliuoti kamuoliai, į tave šaudantys bokšteliai, rūgšties baseinai… vardinti toliau? Manau, svarbiausius žaidėjo priešus jau išvardinau, neminint draugų, kurie stengiasi tave pralenkti. Bet „Rush Bros.“ taip pat turi ir galvosūkių, jeigu „galvosūkius“ galime pavadinti rakto paėmimu ir grįžimu prie tos pačios spalvos blokados ar kamuoliuko ridenimu iki mygtuko, kuris žaidėjui leidžia tęsti lenktynes. Nors visa tai primena prieš tris metus išėjusį labai gerai įvertintą grynakraujį platformerį „Super Meat Boy“ (raktai, šaudantys bokšteliai, slydimas bei šokinėjimas sienomis, nuo prisilietimo suyrančios grindys ir t.t.), bet negalime smerkti „XYLA Entertainment“ komandos dėl idėjų trūkumo- juk tai pirmasis jų bandymas! Nors pagalvojus, „Super Meat Boy“ taip pat buvo jį kurusios komandos pirmasis žaidimas…

Nepaisant to, jog „Rush Bros.“ yra tik trumpalaikis nuotykis, kurį po kelių dienų lengvai galima pamiršt, žaidžiant su draugu jis sužiba dar nematytom spalvom: įtampa, ekrano kampe didėjantis minučių skaičius, draugo juokas tau mirštant (arba tavo mirštant jam!) bei nostalgija. Taip, mieli žaidėjai, šis žaidimas puikiai primena „Super Mario Bros“ senasias dieneles- juk Mario yra visų platformerių tėvelis! Todėl, drąsiai galiu teigti, jog nors „Rush Bros.“ ir nepateko į geriausiųjų platformerių dešimtuką ir neparodė mums nieko nematyto iki šiol, bet jis tikrai sugebėjo priminti, kad geriausi žaidimai yra tik su draugais…