Pirmiausia norėčiau pradėti su specialiai šiam žaidimui sukurta kompozicija, pakeitusia tradicinę „Battlefield“ temą.

Prieš dvejus metus, kuomet „Battlefield“ gerbėjai tarsi išganymo laukė trečiosios dalies anonso, Švedijoje įsikūrusi studija „DICE“ nusprendė dar pakankinti žaidėjus ir anonsavo „Battlefield Play4Free“. Įgiję šiek tiek patirties iš kažkada buvusio gero „Battlefield Heroes“, švedai dirbo ties dar viena nemokama internetine šaudykle.

„Battlefield Play4Free“ vaizduoja išgalvotą mūsų dienomis vykstantį karą, kuriame savo pajėgas suremia Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija (norėčiau pamatyti tą, kuris dabar nustebo). Žaidimo pagrindas – 2005 metais išleistas „Battlefield 2“, kurio atnaujintu varikliu ir buvo sukurta ši nemokama šaudyklė. Didžioji dalis žemėlapių, kurie yra šiek tiek perkurti, taip pat atkeliavo iš pirmtako. Septyniuose iš aštuonių žemėlapių galima žaisti tik vieną režimą, pavadintą „Assault“ (arba „Conquest“, jei prisiminsime ankstesnius žaidimus). O „Sharqi“ arba „Karkand“ žemėlapiuose be minėtojo „Assault“ dar galima išbandyti ir visiškai naujai atsiradusį „Rush“ režimą.

„Assault“ režime tikslas visuomet yra tik vienas – naudojant ginklus, transportą (sausumos ir oro) ir kitokius žaisliukus užgrobti visas žemėlapyje esančias vėliavas, jas apginti ir laimėti mūšį. Abi komandos pradeda nuo savo bazės, kuri yra nepasiekiama kitai komandai, ir lekia link artimiausių vėliavų. Mūšis prasideda žemėlapio viduryje, kur abi komandos ima nebepasidalyti teritorijos. O vėliau jau viskas pasiskirsto pagal komandų stiprumą. Akivaizdu, jog prastesnei komandai bus sunku išlaikyti savo vėliavas. Tačiau juk niekas netrukdo nuošaliomis vietelėmis nueiti priešui už nugaros ir bent jau trumpam užgrobti kad ir arčiausiai jo bazės esančią vėliavą. Beje, verta paminėti, jog kartais vos prisijungęs prie serverio atsidursi pačioje nepatogiausioje vietoje ir viskas, ką spėsi padaryti, tai tą pačią sekundę negarbingai numirti.

Saugumo jausmas čia tikrai apgaulingas

„Rush“ režime, kuris taip pat bus pažįstamas serijos senbuviams, nebėra nei rusų, nei amerikiečių, – liko tik gynėjai ir puolėjai. Gynėjai turi neribotą prisikėlimų bilietų skaičių ir jų tikslas yra bet kokia kaina ginti „M-COM“ stotis. Na, o puolėjai, turintys tik 100 prisikėlimų bilietų skaičių, puola lyg akis išdegė prie tų stočių. O jei jau ten nusigavai, dažniausiai gauni progą pasikelti nužudymų skaičių, mat prie stoties beveik visada budi keli gynėjai.

Visos internetinės batalijos prasideda nuo vieno kurio nors serverio pasirinkimo iš kartais tikrai ilgo sąrašo arba iš jau anksčiau pažymėtų serverių. Tiesa, jei nesvarbu, kokiam serveryje, žemėlapyje ar kokiu režimu žaisti, arba paprasčiausiai tingi rinktis, galima tiesiog paspausti didelį „Play Now“ mygtuką ir automatiškai nusikelti į atsitiktinai parinktą mūšį. Beje, atkreipk dėmesį į vieną iš naujausių žaidimo atnaujinimų, kurio dėka kiekvienam serveriui priskiriamas tam tikras žaidėjų lygio intervalas. Tik pakankamai aukšto arba pakankamai žemo lygio žaidėjai gali prisijungti prie tam tikrų serverių.

Aš „Play Now“ mygtuku nesinaudoju, nes, prisipažinsiu, žaidžiu tik keliuose iš tų aštuonių žemėlapių. Ilgas laikas, praleistas kai kuriuose iš jų, leidžia man juose jaustis kaip namie, kurti priešų apėjimo ir laukimo taktikas. Kituose žemėlapiuose apsilankau tik kai pabosta mėgstamiausieji. Kartais lieku tame pačiame serveryje dėl geros pasitaikiusios komandos. Kokie mano mėgstamiausia žemėlapiai? „Karkand“ ir „Mashtur“. Abu jie atkeliavo iš „Battlefield 2“, kaip ir „Oman“, „Sharqi“, „Dragon Valley“ ir „Dalian“. „Basra“ ir „Myanmar“ buvo sukurti išskirtinai šiam „Battlefield Play4Free“.

Jei patekai pas gerą pilotą, kuris neatsitrenks į pirmą stulpą arba neiššoks, bus smagu

Ginklų įvairovė yra didžiulė. Rašydamas šią eilutę suskaičiavau 63 šaunamuosius ginklus. Nesvarbu, kokią klasę pasirinksi, pats pirmasis ginklas, kurį gausi, bus nieko vertas, todėl pasitaikius pačiai pirmai progai siūlau jį pasikeisti į geresnį. Tam padės kasdien vykstantis kortų traukimas, kuriame galima gauti įvairaus gėrio (ir dar daugiau šlamšto) ribotam laikui arba amžiams, arba ginklų nuoma už žaidimo valiutą. Nebūkit naivūs ir nesitikėkit už ją įsigyti ginklų visam laikui. Greičiausiai susensit, kol surinksit reikiamą sumą. Po kiekvieno mačo žaidėjas gauna nuo kelių (priklausomai nuo pražaisto mačo laiko) iki keliasdešimties (priklausomai nuo to, ar Tavo komanda laimėjo, ar ne) centų. O kiek man teko stebėti, ginklų kainos svyruoja nuo 45 iki 90 tūkstančių. Ir prašymas puolėjų klasei: del Dievo meilės, nesirinkite tokių sumautų ginklų, kaip, pavyzdžiui, „USAS-12“. Vieno kolegos pastebėjimu, kiekvieno, jį įsigijusio, turėtų atsižadėti šeima.

Ginklus galima tobulinti. Tiesa, kiekvienas patobulinimas kainuoja. Nuomojama už žaidimo valiutą, parduodama už realius pinigus. Vamzdžiai ilgina kulkos skriejimo kelią. Naujos apkabos didina turimų kulkų atsargas ir sustiprina priešams daromą žalą. Buožės didina taiklumą (ginklo, o ne Tavo). O taikikliai techninių specialybių nepagerina, nebent tik pasitarnauja pačiam žaidėjui patogumo prasme.

Negi XM8 tikrai įveikia šarvuotį???

Taip pat, kaip ir kiekviename tokiame žaidime, čia rasi įvairių papildomų žaisliukų, kaip peiliai, amunicijos dėžutės (puolėjams) ir vaistų dėžutės (medikams), sprogstančios ir dūmų granatos, adrenalino injekcijos ir tvarsčiai. Granatos skaičius yra ribotas, bet jei jas išnaudojai ir numirei, prisikėlęs gausi naują rinkinį. Tas skaičius priklauso nuo to, kiek veikėjo tobulinimo taškų bus atseikėta granatoms. Adrenalino injekcijas ir tvarsčius tenka pirkti, jų kiekis, savaime suprantama, ribotas, ir jei vieno iš šių turi mažai, pradedi galvoti kas geriau: panaudoti vieną iš šių gelbėtojų, ar numirti ir pradėti žygį iš naujo.

Va, apie ką dar neminėjau – veikėjo tobulinimas. Kaskart, kai veikėjo lygis pakyla vienu skaičiumi, yra dovanojamas vienas tobulinimo taškas, kurį galima išleisti įrangos tobulinimui arba mūšio lauke praverčiantiems įgūdžiams. Tobulinant veikėją pirmojoje kategorijoje daug įtakos turi pasirinkta klasė. Antrojoje tokio akivaizdaus skirtumo beveik nėra. Tobulinant įrangą galima padidinti turimų granatų skaičių, gauti puikiai trolinimui tinkantį „C4“ ir išmokti pilotuoti sraigtasparnį arba naikintuvą (taip, žaidime piloto licenciją reikia užsidirbti). Tobulinant kovos įgūdžius kareivio bėgimas gali pasidaryti greitesnis, apie netoliese skraidančias (ir po kojomis krentančias) granatas praneš indikatorius, jei jau vis tik gėdingai užmėto – gali mesti atgal, galima matyti iš kur kažkas ką tik pataikė ir greičiau pagyti. Ai, beje, dar galima pasididinti gyvybių skaičių. Tai visai pravartu, kai su kažkuo susiremi akis į akį ir tas kažkas turi geresnį ginklą. Visas patobulinimų sąrašas suskirstytas į tris lygius („Tier“). Jei kils noras iškart pasiimti „Tier 3“ patobulinimą, teks atsiminti, kad pirma reikės atiduoti visus reikalaujamus taškus žemesniame patobulinimų lygyje.

Akistata pralaimėta…

Galutinis klausimas: ar „Battlefield Play4Free“ vertas dėmesio? Kaip sako ir žaidimui duotas balas – pabandyti galima. Žinoma, jis skatina keiktis, kuomet kažkoks ***** nupila galingu ginklu, kurį galima įsigyti tik mokant tikrus pinigus. Bet jei neturi nieko prieš karines šaudykles ir juo labiau – „Battlefield“ seriją, – žaidimas priimtinas. Taip pat gali būti naudojamas ir tiesiog „šiaip pašaudyti“ atvejais. Nors, aišku, visada galima rinktis „Battlefield 3“ arba nemokamus konkurentus, kurių dabar vis daugėja ir daugėja. Tik jokių būdu nesirinkite „Battlefield: Horoes“. Jis ir prastesnis už „Team Fortress 2“, ir jam nepasisekė taip, kaip „Play4Free“.