Už kelių savaičių Žmogus Voras švęs savo penkiasdešimtąjį gimtadienį. Ši sukaktis tapo ilgai laukta dingstimi iš naujo paleisti „Spider Man“ filmų karuselei. Kaip ir praėjusios trilogijos atveju, jau suplanuoti trys aštuonženklio biudžeto filmai, turėsiantys uždirbti devynženklius pelnus. Neįmanoma? Už paskutinius tris „Spider Man“ filmus kino kompanija „Columbia Pictures“ gavo arti 7 milijardų litų pelno. Pirmasis naujos trilogijos filmas – „The Amazing Spider Man“ – jau kurį laiką rodomas sausakimšuose kino teatruose. Jam įkandin žygiuoja to paties pavadinimo video žaidimas, skirtas visoms populiariausioms platformoms. Savo kokybe jis pranoksta daugelį panašiomis aplinkybėmis pasirodžiusių žaidimų.

Prie „The Amazing Spider Man“ triūsė kanadiečiai „Beenox“. Prieš keletą metų jie sukūrė tikriausiai patį geriausią šios kartos „Spider Man“ žaidimą – „Spider Man: Shattered Dimensions“. Netrukus po to „Beenox“ ėmėsi dirbti prie „Spider Man: Edge of Time“. Kūrimo darbai vyko skubotai. To pasekmė – vidutiniškas produktas, nuvylęs tiek žaidėjus, tiek pačius jo autorius. „Beenox“ pasižadėjo kitą kartą dirbti stropiau. „The Amazing Spider Man“ yra pirmasis jų žaidimas, paremtas filmu.

Kurdama „Shattered Dimensions“ bei „Edge of Time“, studija „Beenox“ galėjo visiškai laisvai naudotis didžiule „Spider Man“ komiksų biblioteka. „The Amazing Spider Man“ ruošyba vyko šiek tiek kitaip. Kūrėjai iš anksto gavo nurodymus, kaip maždaug turėtų atrodyti žaidimas. „Beenox“ sugebėjo rasti išeitį, kaip atsikratyti šio nemalonaus kūrybinių apribojimų jungo. Studija nusprendė, kad kurs žaidimą ne atkartojantį filmo įvykius, bet pasakojantį apie personažų gyvenimą po jų. Tai kūrėjams atvėrė galimybę parašyti savo siužetą ir jame panaudoti visus norimus veikėjus, tarp jų netgi tuos, kurių nebuvo filme.

Didžiausias „The Amazing Spider Man“ privalumas – galimybė pasijusti Žmogumi Voru. Žinau. Tai skamba nuvalkiotai. Bet tai tiesa. Žaisdamas „The Amazing Spider Man“ jausiesi taip, lyg būtum gavęs pagrindinį vaidmenį filme. Visas Manhatanas priklauso Tau. Kai nevykdai pagrindinių misijų, gali po jį siūbuoti kiek tik panorėjęs. Pameni visus tuos akrobatinius judesius iš filmo? Viską tą patį įmanoma atlikti ir žaidime. Gali suptis tarp dangoraižių, bėgioti jų sienomis, pašokti keliasdešimt metrų į orą, kristi žemyn galva į automobilių upę ir paskutinę akimirką iššauti voratinklio siūlą. Žmogus Voras animuotas taip rūpestingai, kad kartais net atrodo, jog stebi ištrauką iš filmo.

Galop šiam dykaduoniavimui ateina galas ir tenka nusileisti ant žemės. Imi ieškoti darbo. Jo „The Amazing Spider Man“ siūlo pakankamai daug ir įvairaus. Reikia padėti užpultiems miestelėnams, tenka gaudyti automobiliu sprunkančius nusikaltėlius, kartais policija nesugeba susidoroti su gausiomis bandytų pajėgomis ir šaukiasi pagalbos. Taipogi galima dirbti fotoreporteriu, padėti sergantiems žmonėms, gaudyti iš beprotnamio pabėgusius pacientus, dalyvauti specialiose rungtyse, įsibrauti į saugomas laboratorijas, rinkti išmėtytus komiksų puslapius, nuo stogų pašalinti Žmogaus Voro tykančius snaiperius ir t.t. Žodžiu, turėsi nemažai didvyriško darbo.

Deja, absoliuti dauguma šalutinių užduočių kartojasi ir greitai pabosta. Jas vykdysi daugiausiai dėl papildomų patirties taškų, o ne dėl to, kad tai smagu. Tiesa, yra išimčių. Fotoreporterio darbas labai įdomus ir reikalaujantis šiokio tokio išradingumo. Įamžindamas svarbiausius miesto įvykius sužinai daug papildomos informacijos apie žaidimo siužetą. Kai kurios šalutinės misijos įvels į susidūrimus su garsiais Žmogaus Voro priešais. Šios misijos beveik niekuo nenusileidžia pagrindinei kampanijai, tik yra šiek tiek trumpesnės.

Geros ar blogos, šalutinės užduotys nėra privalomos. Jas galima visiškai ignoruoti ir žaisti tik pagrindines misijas, žemėlapyje pažymėtas specialiu ženklu. Jos visai įdomios, bet ne tokios viliojančios kaip nerūpestingas laiko leidimas Manhatane. Siužetinės misijos vyksta uždarose aplinkose. Veiksmas tik retsykiais persikelia į atvirą miestą, dažniausiai bosų kovas. Visais kitais atvejais Žmogus Voras būna nudanginamas į kokius nors sandėlius, kanalizacijos sistemas, robotų gamyklas ir kitas panašias vietoves.

Laimei, misijų struktūra nėra visiškai standartiška. Reikia ne tik kovoti su priešais, bet ir spręsti nesudėtingus galvosūkius. Dauguma jų reikalauja trūktelėti kokią nors svirtį, perstatyti objektus, atlikti kokius nors veiksmus tam tikra tvarka ir pan. Nieko sudėtingo.

„The Amazing Spider Man“ yra labai lengvas žaidimas, jei žinai, kaip ir ką reikia daryti. Net ir patys silpniausi priešai sugeba greitai nužudyti valdomą veikėją. Bosai – taip pat. Tačiau kai išsiaiškinsi, kaip su kiekvienu iš jų elgtis, kovos bus vieni juokai net aukščiausiu sudėtingumo lygiu.

Ypač svarbu įvaldyti laiko sulėtinimo sistemą (Web Rush). Bet kada gali trumpam pristabdyti laiką, apsidairyti po aplinką ir nusitaikyti į norimą objektą. Tai gali būti paviršius, ant kurio nori užšokti, priešas, kurio kryptimi taikaisi pasileisti, daiktas, kurį planuoji sviesti į priešų minią ir panašiai. Vengdamas naudotis šia savybe labai apsisunkinsi žaidimą. Būtent dėl šios priežasties daugeliui žaidėjų „The Amazing Spider Man“ iš pradžių gali pasirodyti sunkokas, nors jis toks tikrai nėra.

Muštis su priešais visai patogu, kovos vyksta labai sklandžiai, judesių arsenalas nedidelis, bet stygiaus tikrai nejusi. Žaidime naudojama tokia pati kovos sistema kaip ir naujausiuose „Batman“ žaidimuose „Arkham Asylum“ ir „Arkham City“. Reikalai su valdymo glotnumu gerokai pasikeičia, kai reikia skrajoti po miestą arba naviguoti po uždaras aplinkas. Valdymas labai nepaklusnus. Mieste tai juntama ne taip aiškiai kaip pagrindinių misijų metu, kuriose prireikia ieškoti visokių plyšių, slaptų praėjimų ir kitų sunkiau pasiekiamų vietų. Gerai bent tiek, kad žaidimas labai atlaidus įvairiems nukritimams ir nepataikymams. Be to, visuomet yra galimybė sulėtinti laiką ir ištaisyti klaidą.

Jei peržiūrėjęs filmą užsimanei pabūti Žmogumi Voru, „The Amazing Spider Man“ lengvai išpildys šį troškimą. Bet tik trumpam, kol nenutūpsi žemės.