Iš pirmo žvilgsnio „The Splatters“ primena lengvabūdišką galvosūkių žaidimą, skirtą prastumti keletui nerūpestingų valandų. Įvairiaspalviai ir juokingai murkiantys snargliai kartu su „World of Goo“ stiliaus aplinkomis lyg ir patvirtina, kad „The Splatters“ yra eilinis smagus „Xbox Live Arcade“ žaidimukas. Iš tiesų tai spartietiškai negailestingas galvosūkių žaidimas, reikalaujantis daug kantrybės ir dar daugiau treniruočių.
„The Splatters“ esmė labai paprasta. Prieš akis matai uždarą įvairiomis sienomis aptvertą dvimatę aplinką. Ant sienų bei kitų objektų tupi snargliai, pasidabinę viena iš keturių spalvų, tarsi būtų išvarvėję iš kokio nors klouno nosies. Kažkur netoliese mėtosi spalvoti rutuliukai – tai bombos. Jas reikia susprogdinti. Pasirenki snarglį, esantį tokios pat spalvos kaip ir bombos, ir prisitaikęs paleidi jį taip, kad tas išsitaškęs aplaistytų bombų sankaupas. Tai yra viskas, ką reikia daryti žaidime „The Splatters“.

Ar tai įdomu? Taip. Ypač iš pradžių, kai lygiai būna labai nesudėtingi. Pirmiausia leidžiama išbandyti jėgas „Become a Talent“ režime. Jis sudarytas iš dvylikos lygių. Čia išmokstama pagrindinių triukų, reikalingų kitiems dviem „The Splatters“ rėžimams – „Combo Nation“ ir „Master Shots“. Pastaruosiuose „The Splatters“ atsiskleidžia kaip gilus ir kompleksiškas fizika paremtas galvosūkių žaidimas.
„The Splatters“ labai greitai tampa nepakenčiamai sudėtingu. Bombų žaidimo lauke atsiranda vis daugiau ir jos palaipsniui išdėstomos vis sunkiau pasiekiamose vietose. Snarglių duodama vis mažiau ir jie darosi vis smulkesni. Kai pastebi, kad kur nors mėtosi gigantiškas, besišypsantis snarglių gniutulas, gali būti tikras, kad reikės vienu sykiu aptaškyti ne ką mažesnę bombų sankaupą. Ir būtų geriau, jei tai pavyktų iš pirmo sykio.

Įvadiniuose lygiuose dar leidžiama suklysti kartą ar du. Paskui kiekviena klaidelė tampa lemtinga. Nė kiek nepadeda ir tai, kad režime „Become a Talent“ dar galima gauti šiokios tokios pagalbos: žaidimas parodo, kokiu būdu reikia pereiti lygį. Problema tame, kad neužtenka vien žinoti, ką reikia daryti. Sunkiausia įgyvendinti patį sumanymą. Reikia žinoti, kokia jėga mesti snarglį ir kokius specialius judesius atlikti.
Dėl nemažo sudėtingumo lygio „The Splatters“ yra pakankamai ilgas žaidimas. Retai pasiseka pereiti lygį ir pirmo bandymo. Dažniausiai prireikia 3 ar 4, o kartais net 15- 20 mėginimų. Viskas priklauso nuo įgūdžių ir ypatingai nuo to, kaip greitai įvaldysi specialias snarglių ištaškymo metodikas.

„Become a Talent“ siūlo 12 lygių. Įveikus juos, atsirakina likę du režimai. „Combo Nation“ reikalauja ne tik išnaikinti visas bombas, bet ir visa tai padaryti stilingai. Kiekvienas specialus judesys didina „combo“ skaitiklį, nuo kurio smarkiai priklauso galutinis taškų skaičius. Norėdamas, kad „combo“ skaitliukas stabiliai augtų, privalai nedelsti ir be sustojimo sprogdinti bombas ar atlikinėti triukus. Gaila, kad „Combo Nation“ mažai kuo skiriasi nuo „Become a Talent“ režimo. Taip, čia teoriškai labiau akcentuojamas „combo“ skaitiklio kaupimas, bet praktiškai gali juo nesirūpinti – susprogdink visus snarglius ir būsi pasiekęs minimalų taškų skaičių, reikalingą pereiti lygiui. Šiame režime jų yra 21.
Trečiasis režimas vadinasi „Master Shots“. Jis ko gero yra pats sudėtingiausias režimas visame žaidime. Jame liepiama ne tik snargliais aplaistyti visas bombas, bet ir visa tai atlikti naudojant iš anksto numatytus triukus. Kartais tą padaryti būna beprotiškai sunku. „Master Shots“ ne tik pats sudėtingiausias, bet ir ilgiausias režimas. Jame yra net 32 lygiai.

„The Splatters“ yra vienas iš tų žaidimų, kurį reikia išmokti žaisti. Man šiaip ne taip pavyko pereiti „Become a Talent“ režimą. Beveik visus lygius įveikiau atitikdamas tik minimalius reikalavimus. Vėliau, ilgiau pasitreniravęs „Combo Nation“ ir „Master Shots“ režimuose, grįžau atgal ir sugebėjau pereiti visus dvylika lygių aukščiausiais įvertinimais. Vieną iš lygių užbaigiau taip sėkmingai, kad net mano rezultatas atsidūrė 13 vietoje visame pasaulyje. Detalesnius geriausių žaidėjų sąrašus galima rasti „Splatters TV“ skiltyje.
Užeiti į „Splatters TV“ skiltį ir pasižvalgyti geriausių žaidėjų sąrašus išties apsimoka. Kartais būna taip, kad pereini kokį nors lygį ir, regis, pasieki aukščiausią įmanomą rezultatą. Paskui nuėjęs į „Splatters TV“ pamatai, jog kažkoks amerikietis tame pačiame lygyje surinko dešimt kartų daugiau taškų. Pradedi galvoti, kaip tai įmanoma. „Splatters TV“ leidžia pasižiūrėti, kaip aukščiausių rezultatų savininkai pereina tam tikrus lygius. Tai išties praverčia, nes taip galima išmokti naujų taktikų.

Visiems pasitaikiusiems žaidėjams rekomenduoti „The Splatters“ būtų klaida. Žaidimas reikalauja daug laiko ir pastangų. Elgdamasis atsainiai, daugelį lygių būsi priverstas kartoti tol, kol išmoksi naudoti vieną ar kitą specialų veiksmą. Norėtųsi, kad „The Splatters“ turėtų reguliuojamą sudėtingumo lygį. Koks nors dviejų žaidėjų režimas taip pat būtų ne pro šalį.