“Mano laikais žaidimai buvo sunkesni!” šaukia dėdukas iš salės galo. “Juos žaisti galėdavau ištisas savaites ir vis nepereiti pirmojo lygio!” prideda jis. “Kodėl dabar visi žaidimai yra lengvi? Kas jums pasidarė?” šaukia apspjaudamas šalia sėdinčio vyriškio pakaušį. Staiga, pasigirsta stebuklingas balsas iš pačio dangaus. “O dabar bus kaip seniau. Žaidimas bus visiškas oldskūlas — žaisi visą likusį gyvenimą.” skelbia tas balsas. Senis pažiūri dangun ir mato: kabo palubėje lyg marionetė spuoguotas vaikinukas su marškinėliais “Futuremark”, rankose laikydamas dėžutę pavadinimu “Unstoppable Gorg”.

Nuo to laiko senio nebematyti. Paskutinėmis žiniomis, tamsta užstrigo aštuntame lygyje. Sako mėgaujasi.

Senoji mokykla

Žinote, žaisdamas šį žaidimą pasijaučiau kaip tas senis. Bambu ir bambu, kodėl žaidimai dabar yra tokie lengvi, vedantys už nosies link koridoriaus galo. Atpirkimo ieškau tokiuose smulkesniuose žaidimuose, kurie nebijo surizikuoti, truputį pakeisti nusistovėjusią formulę tam tikrame žanre. Ieškau tokių žaidimų, kurie mane pritrenkia ne išbalansuotu veiksmu, o nematytomis idėjomis, kurios verčia mąstyti kitaip. “tower defence” žanras jau kuris laikas išlieka toks pat. Keičiasi tik pateikimo formatai, pasauliai kuriuose vyksta veiksmas ir bokštelių išvaizda. Štai “Unstoppable Gorg” šią nusistovėjusią sistemą atsargiai bando pakeisti. Tačiau trumpai pasakius, rezultatas gavosi nekoks. Pažaidus šį kūrinuką taip ir norisi nerti atgal į paprastus, tačiau laiko patikrintus kūrinius. Bėdos žaidime prasideda jau pirmosiomis minutėmis, o jau pirmosios valandos pabaigoje pradedi abejoti, ar žaidimas vertas eikvojamų smegenų ląstelių.

Didžiausia žaidimo problema ta, jog jis yra velnioniškai sudėtingas ir lyg tyčia stengiasi mums dar labiau apsunkinti gyvenimą. Mūsų arsenalas jau po keletos lygių tampa gana platus, tačiau jo panaudojimas yra labai, labai ribotas dviem aspektais — laukelių kur juos galima statyti gausa ir pinigų, kuriuos galime išleisti skaičiu. Vieną problemą išspresti kaip ir galime pastatant pinigų „fabrikus“, tačiau laukelių skaičiaus padidinti neįmanoma. Mokomasis lygis mums aiškiai išdėsto, jog žaidimo pradžioje, kol ateiviai maloniai lūkuriuos mūsų pasirengimo, reiktų statyti mano minėtus pinigėlių fabrikėlius ir patobulinimų bokštelius. Tačiau jau ketvirtame ar penktame žaidimo lygyje, ateiviai puola taip gausiai ir iš tokių rakursų, jog sunku nuspėti ir subalansuoti atitinkamą gynybą, o tuo labiau tuos bokštelius įmontuoti. Prie šios problemos prisideda dar ir nenuspėjami priešininkų keliai keleliai, kurie verčia plaukus rautis nuo galvos.

Situaciją bandoma gelbėti gana smagia žaidimo sudedamąja dalimi — orbitų sukiojimu. Štai kiekvienoje orbitoje yra po keletą langelių, į kuriuos galima statyti ginybinius ar kokius kitokius pagalbinius bokštelius, ir tinkamai sudeliojus tuos bokštelius, galima orbitas imti ir sukioti kada panorėjus. Tinkamai subalansuota orbita gali išgelbėti iš pačių nemaloniausių situacijų, tačiau silpna grandis ar neapgalvoti sukiojimai gali sugriauti ir geležine laikytą uždangą. Idėja nors ir labai patraukli, tačiau praktinis panaudojimas ribotas. Ateiviai tiesiog kovos įkarštyje ims pulti kitais keliais, nei puolė keletą minučių ankščiau, o mums suteikta galimybė juos paprasčiausiai persekioti.

Orbitų mechanika negelbeja žaidėjų nuo neapgalvoto sunkumo lygio. Oficialiuose žaidimo forumuose teko skaityti keletą temų, kuriuose žaidėjai piktinasi žaidimo sudėtingumu ir nepereinamais lygiais. Kūrėjai paprasčiausiai sausai atsako — „Mes tai darėme sąmoningai. Sunkesni žaidimai žaidžiami ilgiau, o mes suteikėme galimybę sudėtingumo lygį pamažinti pagal žaidėjų poreikius“. Cha. O man pirmoji mintis buvo, jog jūs nesistengėte subalansuoti žaidimo, o dabar paprasčiausiai tingite. Be to, visai gretimoje temoje žaidėjas pasiskundęs nepereinamu lygiu buvo pasitiktas štai tokiu pareiškimu: „Atsiprašome už nesklandumus. Atrodo, paskutinis atnaujinimas sugadino žaidimo balansą…“ atsakymas tęsėsi ir toliau, tačiau man užteko tik tiek. Primena „Nintendo“ pasisakymą apie senuosius žaidimus, kurie buvo labai sudėtingi, o paklausti ar tai buvo daroma sąmoningai, jie atsakydavo „Kuo žaidimas sunkesnis, tuo jis ilgiau žaidžiamas ir žaidėjai nebūna nusivylę“. Atrodo, „Futuremark“ apsidraudė iki gyvenimo galo.

Kas atlikta gerai

Nepaisant to, “Unstoppable Gorg” yra super patrauklus žaidimas, paremtas 50’ųjų metų amerikietiškų filmų apie ateivius įtaka. Viskas, pradedant muzika baigiant tekstu prieš misijas yra lyg ištraukta iš B lygio filmo, kurto būtent tuo metu, kada amerikiečiai buvo pametę protus dėl ateivių. Nors tiesą pasakius, “Unstoppable Gorg” šiuos filmus ne pamėgdžioja, o pašiepia. Štai amerikiečiai tyrinėdami plačiąsias padanges netikėtai užtinka planetą “X” (statau kairę ranką, jog būtumėt atspėję). Pasikrapštę pakaušius, pasaulio (o galbūt tiksliau — Amerikos) vadovai nusprendė, jog reikia šiltai pasveikinti savo tolimus kaimynus. Kaip tarė, taip ir padarė: į svetingąją planetą “X” buvo nusiųstą olialia pupytė Mis “saulės sistema”. Ateiviai, kaip ir buvo galima tikėtis, šio gesto draugiškai nepriėmė ir išsiuntė visą šūsnį karinių laivų žemės link. Štai čia ant scenos žengiame mes. Pasinaudodami galybe lazerinių pabūklų, turėsime įkrėsti ateiviams proto, išgelbėti žemę bei savo brangiąją, Mis “saulės sistemą”.

Filmukų metu ateiviai žarstosi milžiniškais grasinimais, pabrežia savo puikybę ir plačiai mosikuoja savo galūnėmis. Ateivių laivai, lyg masalai naudojami žvejyboje, nerangiai skrieja kosmoso platybėse, o visos moteriškos lyties atstovės gundo mus savo privalumais ir apvalumais. Visai tai būtų baisu, jei nebūtų juokinga. „Futuremark“ šį sykį pavyko pataikyti į dešimtuką, nenukrypstant nuo perteikiamo stiliaus, bet ir netampant pernelyg vaikišku žaidimu.

Ant bangos plaukiantys „tower defence“ žaidimai jau kurį laiką klonuoja vieni kitus, žengia į kitas teritorijas, ieško lengvų pinigų. Nors „Futuremark“ stengėsi taip nedaryti, tačiau jų galutinis rezultatas gavosi toks pat prastas kaip ir daugelio konkurentų. Žaidimas vidutiniškas, o ir puikus apipavidalinimas jo negelbėja. Kad ir kaip norėčiau, „Unstoppable Gorg“ rekomenduoti galėčiau tik tiems „seniams“, kurie nori prisiminti senus gerus laikus, palyginus neseniai atsiradusiame žaidimų žanre. „Unstoppable Gorg“ yra žavus, šiltas, tačiau kietas lyg akmuo ir velniškai negailestingas. Mėgaukitės atsakingai.