Gyvename laikais, kai norisi turėti kuo išmanesnius, inovacijomis patobulintus įrenginius. Naujovės verčia mus patirti daug įspūdžių bei teigiamų emocijų. Malonumą jaučiame liesdami, čiupinėdami, lankstydami, vartydami, mėtydami, daužydami.

Acer atsižvelgė į šį vartotojų poreikį, todėl mūsų dėmesiui, pateikė savo kūrinį – Aspire R14. Kai jis atvyko pas mane į svečius, unbox’inimas neužtruko ilgai. Iš kartoninės dėžės išlaisvintas kompiuteris, kaip ir įprasta, turėjo bendrakeleivių – su juo kartu tūnojo įkroviklis (deja gamintojai pamiršo antrąją pakrovėjo dalį, kur kišasi į rozetę), kažkoks lapelis su perspėjimu būti atsargiems (jei ne šis lapelis, būčiau nežinojus, kad kompiuterio trankyti yra nevalia) bei papildoma HDMI jungtis, kurios iki šiol nepanaudojau.

Kol šis daiktčiukas buvo mano globoje, jam teko patirti daug. Jau nuo pirmos dienos jis buvo intensyviai lankstomas – mat šis nešiojamas kompiuteris pasižymi tuo, jog jį galima naudoti ne tik kaip įprastą laptop’ą – perlenktas pusiau įrenginys transformuojasi į planšetę. Tai padarius, klaviatūra automatiškai išsijungia, nes suvokia jog yra nebereikalinga. Šia ypatybe pasinaudojau keletą kartų pačioje pradžioje, vien tik dėl smalsumo. Daugiau jį naudoti kaip planšetę neatrodė tikslinga ir nejaučiau poreikio (gi naudoti kaip laptopą daug patogiau (na, nebent atliktumėte svarbų reikalą tualete ir norėtumėte tuo metu panaršyti internete)). Taip pat, įrenginį galima pastatyti kaip palapinę arba atlenkus klaviatūrą panaudoti kaip platformą ekranui. Tai praverčia ant stalo esant mažai vietos ar norint įmantriau pažiūrėti filmą. Tai teko išbandyti gana retai – dažniausiai tik demonstruojant šias ypatybes kitiems (gi reikia kažką įdomaus parodyti draugams). Žodžiu, šis kompiuteris jogą įvaldęs kaip tikras profesionalas, bet poreikis išnaudoti jo lankstumo galimybes atsiranda labai retai.


Verta paminėti, jog šio įrenginio ekranas yra jautrus prisilietimams, todėl jeigu tingėsite rodyklytę varinėti pelės pagalba, galite drąsiai reikiamus veiksmus atlikinėti prisilietimais. Aš asmeniškai išbandydama šį kompiuterį ekrano daug nečiupinėjau, nes daugiau komforto jaučiau valdydama jį pelės pagalba. Tačiau, kartais atliekant atitinkamus veiksmus, valdyti kompiuterį baksnojant pirštu atrodo greitesnis variantas.


Kaip ir visi kiti nešiojamieji kompiuteriai, šis turi touch pad’ą. Tačiau jis labai nepatogus, dažnai užstringantis. Tai gali sukelti nepatogumų iškeliavus toliau nuo namų ir pamiršus pasiimti pelytę. Tiesą sakant, tie nepatogumai būtų ypač dideli, nes ne viską patogu atlikti liečiant ekraną, tad užstrigus touch pad’ui pajustumėte, kaip jūsų nervai taškosi į šipulius.

Deja, labai nuvilsiu geimerius, nes šis kompiuteris nėra sutvertas didelių techninių specifikacijų reikalaujantiems žaidimams, kadangi vaizdo plokštė tam yra per silpna (nekanalina rimtesnių žaidimų). Todėl užsimanius pramogų teks tenkintis nesudėtingais žaidimais. Aš pati su šiuo kompiuteriu išbandžiau tik paprastus simuliatorius, tokius kaip „Goat Simulator“, „I Am Bread“ bei „Tea Party Simulator“. Be abejo, FPS’ų skaičiuoti net nebuvo verta, bet žaidimai veikė.


Kad būtų lengviau susidaryti įspūdi apie kompiuterio (ne)galią, pateiksiu jums konkrečias šio įrenginio specifikacijas:
Procesorius ir dažnis: Intel Core i5-5200U (2.2GHz, 3MB Cache)

Operatyvioji atmintis: 8GB DDR3, 1600MHz

Duomenų kaupiklis: 1.0TB HDD 5400 aps./min.

Vaizdo plokštės modelis: NVIDIA GeForce GT 820M (2GB DDR3 VRAM)

Skiriamoji geba: 1366×768 tšk. (HD)

Šis Aspire modelis, atsižvelgiant į jo dydį, turi pakankamą kiekį jungčių: HDMI, 2 x USB 3.0, USB 2.0, RJ45 tinklo, ausinių ir mikrofono prievadai. Garsiakalbiai įtaisyti įrenginio apačioje. Garsą jie skleidžia tokį pat, kaip ir visi kiti niekuo neišsiskiriantys laptopai. Beje, šis aparatas neturi CD-room, bet aš asmeniškai jo nepasigedau.


Nors geimeriams Aspire R14 netiks, tačiau juo bus patenkinti vartotojai, kurie mėgsta naujoves, gerą įvaizdį, kuriems svarbus portabilumas ir patogumas naudotis kompiuteriu migruojant iš vienos vietos į kitą. Jis sveria 2,2 kg. Ir yra 342 x 245 x 23.8 mm dydžio, 14 colių įstrižainė.


Daugiausiai nepatogumų išbandant šį kompiuterį sukėlė Windows 8.1 operacinė sistema. Gal būt tai tik mano subjektyvi nuomonė, bet ši OS yra didžiausias kada nors sukurtas nesusipratimas. Turint omenyje, jog šis kompiuteris neorientuotas į geiminimą, įdiegus į jį Linux, viskas būtų daug patogiau ir paprasčiau.

O kaip gi pats korpusas? Su juo viskas lyg ir tvarkoje – čiupinėjant jis atrodo pakankamai tvirtas, malonus liesti, švelnus glostyti. Lankstant jį, nėra baisu, jog sulūš. Trankyti nebandžiau, bet spėju jog atlaikytų keletą stipresnių smūgių.

Kaip ir tikėtasi, įvaizdį šis kompiuteris padeda susikurti tikrai neblogą, nes visi jo demonstruojami jogos išsilankstymai aplinkiniams sukelia teigiamą įspūdį. Tiesą sakant, jį nušvilpia tik geimeriai, kurie labiausiai atkreipia dėmesį į technines specifikacijas ir nežino ką veikti su kompiuteriu, kuris nepavelka AAA lygio žaidimų.


Taigi, galutinės išvados: kadangi šis kompiuteris yra orientuotas į patogumą ir įvaizdį, galime teigti jog jis dalinai šias funkcijas atlieka. Jis stilingas, jis žavus, jis lankstus, patrauklus, kompaktiškas, bet derėtų nepamiršti savo kišenėje nešiotis pelę, bei jausti meilę 8.1 serijos Windows’ams. Nors žaidimams jis ir netinkamas, tačiau puikiai tinka kasdieniniam naudojimui ir darbui. Labiausiai išsiskirianti šio kompiuterio savybė – lankstumas bei prisitaikymas prie aplinkos ir jūsų užgaidų. Įtaisas tinka ir tiems, kuriems daiktų lankstymas padeda malšinti nervus. Taip pat, svarbu pabrėžti, jog kompiuterio korpusas nesiskundžia tvirtumu bei spinduliuoja komfortu. Šį nešiojamą kompiuterį siūloma įsigyti už 700 eurų. Ar jis vertas tokios sumos? – spręskite jūs.