Su Tamsa

Apie pirmąją „The Darkness“ dalį yra girdėję daugelis žaidėjų, bet ją išbandė tik mažuma. Taip susiklostė dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, „The Darkness“ buvo išleistas tik konsolėms „Xbox 360“ ir „PlayStation 3“, o visų antra, šio žaidimo buvo nupirkta tik kiek daugiau nei vienas milijonas vienetų.

Nepaisant ribotos finansinės sėkmės, prabėgus beveik penkeriems metams nuo „The Darkness“ debiuto, turime šio žaidimo tęsinį. Prie jo dirbo jau nebe „StarBreeze“ iš Švedijos (dabar jie užsiėmę su „Syndicate“), bet „Digital Extremes“ iš Kanados. Nauji kūrėjai nebandė išradinėti dviračio, o tiesiog patobulino „The Darkness“ idėjas ir pritaikė jas platesnėms žaidėjų masėms.

„The Darkness“ nuo „The Darkness II“ skiriasi taip, kaip daina, įrašyta albumui, ir daina, pritaikyta radijo formatui. „The Darkness II“ yra energingesnis, suprantamesnis ir lengviau virškinamas nei pirmtakas. Ir net šiek tiek panašus į populiarųjį „Call of Duty“.

Pirmojoje dalyje teko atsidurti mafijos smogiko Džekio Estakado kailyje ir klajoti po pusiau atvirą naktinių Niujorko gatvių voratinklį. Kurdami „The Darkness II“, „Digital Extremes“ atsisakė dalinai atviro žemėlapio idėjos. Taip kūrėjai manėsi galėsią pateikti nuosekliau ir įtaigiau pasakojamą istoriją, kuri neužbuksuotų ant betikslių blaškymosi po Niujorką epizodų.

„The Darkness II“ prasideda prabėgus dvejiems metams nuo pirmosios dalies įvykių. Džekis Estakado, pasinaudodamas savo Tamsos galiomis, užkariauja Niujorko mafijos boso vietą. Džekis nebevilki ilgos odinės striukės, nebesilanko prastuose Niujorko rajonuose ir pasiturimai gyvena viršutiniuose dangoraižio aukštuose, pačiame miesto centre. Greitai pasklinda kalbos apie Džekį ir ypač apie jo nepaaiškinamas galias, kurių dėka jis įsitaisė mafijos galvos soste. Pasirodo, nuo pat tada, kai apsireiškė Tamsos galių turintys žmonės, buvo įkurta Brolija – organizacija, pagrindiniu savo tikslu laikanti Tamsos galių nešiotojų naikinimą. Kilnu. Deja, laikui bėgant Brolija išsigimė ir ėmė trokšti pati valdyti Tamsos jėgas. Dabar Brolija planuoja sumedžioti Džekį ir pasiglemžti jo kūne slypinčias galias.

Ir patikėk manimi, Brolija šiam tikslui turi pasiruošusi visus būtiniausius įrankius. Pirmoje „The Darkness“ dalyje gangsteriai ir korumpuoti policininkai dėdavo į kelnes pamatę iš už Džekio nugaros kyšančias demoniškas ataugas. Jie su Džekiu kaudavosi kaip su paprastu gatvės mafuku ir didžiai nusivildavo pamatę, kad jo nesužaloja kulkos ir nejaudina prašymai pasigailėti.

O štai Brolija apie Džekį žino absoliučiai viską. Žino, kur jis gyvena, kur gyvena jo draugai, kada ir kur jis važiuoja, kada grįžta ir taip toliau. Svarbiausia yra tai, kad Brolija išmano visas Džekio silpnybes ir moka jomis pasinaudoti: Brolijos nariai spigina stiprios šviesos patrankomis, nešiojasi iš toli pataikančius ginklus bei mėtosi laikinai apakinančiomis granatomis. Kai kurie iš Brolijos narių ir patys turi šokių tokių Tamsos galių, pavyzdžiui, moka teleportuotis. Brolijos pusėje kovojantys žmonės taip pat yra užsidėję šarvus, trumpam atlaikančius net pačias stipriausias Džekio atakas.

Kalbant apie patį Džekį, jis, kaip ir pirmojoje dalyje, puikuojasi savo garsiosiomis Tamsos jėgomis. Bet jis jomis gali naudotis ne visur, o tik ten, kur nėra šviesos. Kažkas panašaus į atvirkštinį „Alan Wake“ variantą. Antroje dalyje tamsa netgi dar labiau pažeidžia valdomą herojų nei pirmoje dalyje: ekranas nusidažo sunkiai permatoma balta spalva, o ausyse ima kurtinančiai spengti. Kita vertus, Tamsos galiomis tapo paprasčiau naudotis. Pavyzdžiui, nebereikia kaupti Tamsos energijos, nes ji antrojoje dalyje niekuomet nesibaigia, tereikia laikytis prietemoje. Taip pat dingo funkcija rankiniu būdu nustatinėti, kokią Tamsos galią naudoti, – dabar visos jos prieinamos atskirų mygtukų paspaudimu.

Viena didžiausių „The Darkness II“ naujovių yra galimybė vienu metu valdyti du Tamsos čiuptuvus bei du ginklus abiejuose rankose. Vienas čiuptuvas skirtas sugriebti ir svaidyti daiktams, o kitas – atlikti galingiems, botagiškiems kirčiams. Tuo pačiu metu rankose leidžiama nešiotis vieną arba du ginklus. Paprastai kalbant, nuo šiol vienu metu gali šaudyti abejomis rankomis ir išsyk mosikuotis Tamsos ataugomis. Apskritai, kalbant apie valdymą, „The Darkness II“ jis pasidarė žymiai tikslesnis ir patogesnis nei anksčiau – pirmoje dalyje valdymas buvo kiek plaukiojantis, bet, antra vertus, realistiškesnis nei daugelyje šaudyklių.

Dėl šių pasikeitimų „The Darkness II“ žaidžiasi daug agresyviau nei pirmtakas. Džekis per priešų brigadas braunasi su iki šiol tik paskutiniuose „The Darkness“ lygiuose matyta jėga ir nuožmumu. Žaidime praktiškai niekada netenka ieškotis priedangos ir tik retkarčiais prireikia susirasti aplinkelį, leidžiantį išvengti gerai apšviestų vietų. Iš esmės net ir jais naudotis nebūtina, mat Džekis, net ir netekęs savo specialiųjų galių, rankose vis dar gali turėti du galingus ginklus, per kelias akimirkas paklojančius tuntą priešų.

Žaidžiant lengviausiu sudėtingumo lygiu, gali pasijusti tikru monstru, kurio šėlsmo niekas negali sustabdyti. Džekis sugeba čiuptuvais nuo automobilio lengvai nuplėšti dureles ir jomis prisidengti didžiąją dalį kūno, kol tuo metu pro langą dviem automatais pleškina į priešus. Smagiausia būna tada, kai pasiimi kokį nors daiktą ir sviedi jį į priešą – po smūgio jis prisismeigia prie sienos, būna perpjautas pusiau arba išsitaško į gabalus.

Kaip ir pirmoji dalis, taip ir „The Darkness II“ yra pritvinkęs kruvino smurto. Ypač groteskiškai atrodo egzekucijų judesiai. Pirmojoje dalyje jie taipogi atrodė šiurpiai, o ypatingai tada, kai Džekis sugrūsdavo pistoletą į mafijozo burną ir tiesiai prieš akis ištaškydavo vargšelio smegenis. Antroje dalyje žiaurumas perkeltas į visiškai naują barbariškumo lygmenį. Egzekucijose naudojami tik Tamsos čiuptuvai. Kūnų draskymas pusiau, veido iškandimas, stuburo kartu su kaukole ištraukimas (regis, Džekis sėmėsi įkvėpimo iš „Mortal Kombat“) ir panašūs siaubai atvaizduojami iki smulkiausių detalių, neretai prasilenkiant ne tik su saiku, bet ir su geru skoniu. Košmariškų egzekucijų žaidžiant „The Darkness II“ teks atsižiūrėti iki soties, kadangi už jas duodama daugiausiai Tamsos taškų, kurių Tu tikrai norėsi kuo daugiau.

Tamsos taškai vertingi tuo, kad už juos perkami įvairūs papildomi gebėjimai Džekiui. Gebėjimų asortimentas platus, vieni iš jų skirti tobulinti ginklams, antri – įvairioms Tamsos galioms, treti – egzekucijoms. „The Darkness II“ nėra labai sudėtingas žaidimas, ir nusipirkęs kokią nors iš pažiūros bevertę savybę nieko nepraloši. Juolab, kad yra galimybė atgauti beveik visus taškus atsisakant nereikalingo pirkinio. Žinoma, kai kurias vietas įveikti bus lengviau, jei, sakykime, turėsi gebėjimą priešų užnugaryje atverti juodąją skylę arba paleisti musių spiečių. Bet net ir nemokėdamas jokių ypatingų triukų visą žaidimą įveiksi be jokių problemų.

Vidutiniu sudėtingumo nustatymu visus 19 „The Darkness II“ lygių įveiksi per apytikriai 5 valandas. Tai labai mažai. Palyginimui, pirmąją dalį dauguma žaidėjų pabaigė per beveik dešimt valandų.

Mainais į kuklią vieno žaidėjo kampanijos trukmę „The Darkness II“ siūlo suprantamiau dėstomą siužetą, kuriuo puikiai galima mėgautis net ir nežaidus pirmosios dalies. „The Darkness II“ scenarijaus autorius yra Polas Dženkinsas – tas pats vyrukas, kuris dirbo prie „The Darkness“ komiksų ir pirmosios dalies scenarijaus. Visi „The Darkness II“ personažai įgarsinti su maniakišku įsijautimu į vaidmenis (ypač Tamsos ekspertas Džonis Pauvelas), o siužeto eiga nenuspėjama ir savo greitu plėtojimusi kažkuo primena „Call of Duty“ žaidimus. Džekis kovoja ne tik su Brolija, bet ir pats su savimi, o tiksliau su Tamsa, tūnančia jo kūne, kurią darosi vis sunkiau ir sunkiau suvaldyti.

„The Darkness II“ neturi tokių įsimintinų vietų, kaip antai „The Darkness“ buvęs pasisėdėjimas su savo mergina Džeine prie televizoriaus, žiūrint 1962 m. filmą „To Kill a Mockingbird“, bet tai nesunkiai paaiškinama tuo, kad tokie lėti, labai atmosferiški momentai nesiderina prie laukinio antrosios dalies tempo. Tiesa, antroji dalis irgi turi keletą nepamirštamų akimirkų, tokių kaip haliucinacinis šokis su Džeine užkandinėje, fone grojant saldžiai šešto dešimtmečio grupės „The Flamingos“ dainai „I Only Have Eyes For You“.

Ypač malonų įspūdį paliko menama psichiatrinė ligoninė, be priekaištų nukopijuota nuo garsiojo 1975 m. filmo „Skrydis virš gegutės lizdo“. Be to, „The Darkness II“ turi dvi skirtingas pabaigas. Deja, nei viena iš jų nėra laiminga. Na, pirmoje dalyje buvo tik viena pabaiga, ir ji taip pat nebuvo labai laiminga, tad gal tai ir nėra taip blogai.

Suvirškinęs vieno žaidėjo kampaniją, galėsi arba žaisti iš naujo, išsaugodamas visus iki tol sukauptus patirties taškus, arba išbandyti naująjį „Vendetta“ režimą. Jame siūloma vienam arba su dar trimis draugais vykdyti specialiai šiam režimui pritaikytas misijas. Duodama pasirinkti iš keturių unikalių personažų. Kiekvienas iš jų turi po savitus Tamsos galių komplektus, tarkime, japonas Inugami nešiojasi magišką kardą ir sugeba ant priešų užsiundyti musių spiečių, o buvusi specialioji agentė Šošana apsiginklavusi Tamsos galių turinčiu senoviniu pistoletu. Įdomiausia tai, jog „Vendetta“ misijose svarbią rolę vaidina siužetas, glaudžiai susijęs su vieno žaidėjo kampanijos istorija. Šiaip jau „Vendetta“ nėra nei labai smagus, nei labai įtraukiantis režimas. Tiesiog eini ir žudai visus iš eilės, o pabaigoje sužinai papildomos informacijos apie vieno žaidėjo kampanijos įvykius. Gaila, kad nėra opcijos žaisti dviem žaidėjams prie vienos konsolės.

Paskutinysis rimtas „The Darkness II“ atnaujinimas yra grafika. „Digital Extremes“ nusprendė atsisakyti realistiško vaizdavimo stiliaus ir pasirinko į originalųjį „The Darkness“ komiksą primenančią stilistiką. Viskas atrodo spalvingai bei žaviai – ne veltui didžioji dalis aplinkų bei detalių piešta ranka, – tik užkliuvo tai, jog dabar sunkiau suprasti, kada esi tamsoje, o kada – šviesesnėje vietoje. Net išdaužius visus apšvietimo šaltinius viskas kuo aiškiausiai matosi. Būna tikrai juokinga, kai priešai murma, jog kažkas išjungė šviesą ir dabar jie nieko negali įžiūrėti. Štai ką reiškia įsijausti į vaidmenį!

„The Darkness II“ būtų šaunus pirkinys bet kuriam šaudyklių mėgėjui, jei ne tas mažas siūlomo turinio kiekis: 5 valandos vieno žaidėjo kampanijai ir dar pusė tiek daugelio žaidėjų režimui. „Call of Duty: Modern Warfare 3“ bei „Battlefield 3“ irgi galima įveikti per penketą valandų, tačiau šie žaidimai turi išsamius ir gilius daugelio žaidėjų režimus, kuriuos galima žaisti be galo ilgai, savaičių savaites ar net metų metus. „The Darkness II“ to pasiūlyti negali. Bet jeigu ieškai pirmo asmens šaudyklės su stipria vieno žaidėjo kampanija, daug rimtų alternatyvų nėra. Bent jau kol kas.