Tweet
Follow @Agnyz

Kurdama „The Call of Juarez: The Cartel“, lenkų studija „Techland“ priėmė keletą rizikingų sprendimų. Pirmiausia, veiksmas iš XIX a. laukinių vakarų persikėlė šiuolaikinį Los Andželą. Toks netikėtas perėjimas nuo senų prie modernių laikų šiuo metu yra laikomas prasto skonio ženklu. Antra, naujausiame „Call of Juarez“ dėmesio centre atsidūrė nebe dviejų, kaip anksčiau, o trijų žaidėjų kooperacinis režimas. Surasti vieną kolegą pereiti visam žaidimui dažnai yra sudėtinga, o ką jau kalbėti apie du tokius bendraminčius. Su „Call of Juarez: The Cartel“ kūrėjai rizikavo ir, kaip įsitikinau, jų rizika nepasiteisino.

Vienintelė gija, „The Cartel“ jungianti su praeitais dviem „Call of Juarez“ žaidimais, yra Benas Makolas. Jis – ganėtinai tolimas ankstesnių dalių herojaus Rėjaus Makolo palikuonis. Daugiau ryšių su anksčiau pasirodžiusiais „Call of Juarez“ žaidimais „The Cartel“ beveik neturi, išskyrus galbūt keletą neesminių užuominų apie actekų lobį iš praėjusių dalių.

„Call of Juarez: The Cartel“ pasakoja apie vos neįsiplieskusį karą tarp JAV ir Meksikos po to, kai buvo susprogdintas prieš narkotikus kovojančios valstybinės agentūros pastatas Los Andžele. JAV teisėsauga įtaria, kad sprogdinimą suorganizavo narkotikų prekyba besiverčiančios Meksikos gaujos. JAV pareigūnus neramina tai, kad tarp išpuolio vykdytojų galėjo būti vienas iš saviškių. Siekiant kuo greičiau išaiškinti šiuos įvykius yra suformuoja trijų asmenų komanda, kurioje ir atsiduria žaidėjas.

„The Cartel“ siužetas yra šiek tiek painus ir iš pradžių sunkiai suprantamas, nes jame dominuoja įvairų asmenų bei grupuočių vardai su skirtingais tarpusavio ryšiais. Siužetinę linija dar labiau sumazgys trys pasirenkami veikėjai, iš kurių kiekvienas „The Cartel“ įvykius matys pro skirtingą prizmę. Įveikęs „The Cartel“ su vienu personažu liksi iki galo neišsiaiškinęs kai kurių įvykių detalių. Žaidžiant su draugais tai nebus bėda, kadangi galėsi kolegų pasiklausti, kodėl jų valdomi veikėjai pasielgė vienaip ar kitaip. Žaidžiant vienam, aišku, tokios galimybės nebus ir norint sužinoti visą tiesą, teks pereiti žaidimą su likusiais dviem komandos nariais.

Tas pats galioja ne tik siužetui, bet ir pačiai žaidimo eigai. Beveik visais atvejais trijulė kaunasi kartu ir retai išsiskiria. Skirtumas tarp veikėjų atsiskleidžia papildomose užduotyse. Kiekvienas iš trijų personažų dirba ne tik skirtingose teisėsaugos institucijose (FTB, narkotikų skyrius, žmogžudysčių skyrius), bet ir turi savo asmeninių tikslų bei problemų, kurių neatskleidžia bendražygiams. Komandos nariai telefonu ar kitais kanalais misijos metu gauna individualias slaptas užduotis. Pavyzdžiui, Edis ne tik dirba narkotikų skyriuje, bet ir nelegaliai perpardavinėja konfiskuotus narkotikus. Vienos misijos metu aptikus milžinišką siuntą narkotikų, Edis gauna užduotį slapčia nuo bendražygių tą siuntą kaip nors sunaikinti, idant ji nepasiektų gatvių ir taip pakeltų paties Edžio stumdomos produkcijos kainą. Įdomiausia tai, kad galbūt tuo metu, kai dirbai savo nešvarius darbelius, Tavo komandos narė Evans pasinaudojo proga ir nepastebėta pavogė įkalčius, kurie pakenktų jos nusikaltėliui broliui.

Slaptos užduotys yra pati geriausia „Call of Juarez: The Cartel“ dalis. Deja, jos įdomios tik žaidžiant su realiais žmonėmis. Jei žaisi vienas, Tau pakaks palaukti, kol komandos nariai nueis kiek tolėliau ir tada galėsi nekliudomas užsiimti asmeniniais reikalais. Net jei per neatsargumą ir būsi pastebėtas , jokios rimtesnės baudos nesulauksi – tiesiog negausi patirties taškų už bandytą įvykdyti slaptą užduotį.

Patirties taškų galima gauti ne vien vykdant slaptas užduotis. Jų gausi ir įveikęs tam tikrus iššūkius, pavyzdžiui, vieno žaidėjo kampanijos metu numušęs penkis malūnsparnius. Kitaip nei „F.E.A.R. 3“ ar „Bulletstorm“, „The Cartel“ iššūkiai tėra nedidelė detalė, kurią lengva visai užmiršti. Už patirties taškus galima tiktai kelti lygį, kuris įtakoja tai, kokius ginklus prieš kiekvieną misiją bus galima pasiimti. Ginklų pasirinkimas nėra kuklus – yra nemažai skirtingų automatinių ginklų, kulkosvaidžių, snaiperio šautuvų, pistoletų, revolverių ir pan. – iš viso yra 29 ginklai. Visi jei veikia labai skirtingai ir pasižymi visai realistiška atatranka.

Šios ginkluotės prireiks norint įveikti visas 15 „The Cartel“ misijų. Kalbant apie žaidimo trukmę, ji siekia kiek daugiau nei dešimt valandų. Tai yra tikra paguoda po skaudžiai trumpos „Call of Juarez: Bound in Blood“ vieno žaidėjo kampanijos.

Misijos nėra labai įvairios. Dažniausiai bus nurodyta paimti kokį nors svarbų daiktą ar pagauti kokį mafijozą prieš tai paklojus kelias brigadas priešų. Reikės epizodiškai pavairuoti automobilį. Tai, ko gero, labiausiai erzinančios misijos, nes, bent žaidžiant vienam, visada reikia bejėgiškai sėdėti už vairo, o šaudymą patikėti dirbtinio intelekto valdomiems draugams, iš kurių jokios naudos.

Tas pats ir kitose misijose. Labai gaila, kad „Techland“ nuo pat pirmosios „Call of Juarez“ dalies nesugeba pataisyti priešų dirbtinio intelekto. Priešai kaunasi nuožmiai, bet nėra pakankamai sumanūs, nedrįsta slėptis po priedanga, nemoka atsitraukti ir apskritai nelabai orientuojasi aplinkoje, taip tapdami lengvomis aukomis. Būrio draugai bėgioja iš paskos ir kartais, rodydami iniciatyvą, į mūšį veržiasi priešakinėse linijose. Ironiška, bet nei jie kreipia dėmesį į priešus, nei priešai į juos. DI valdomiems kolegoms negalima duoti jokių komandų, tad dažniausiai visi chaotiškai kaunasi kiekvienas už save.

Grumtis su blogiukų pajėgomis trukdo nežemiškai išblukusi „The Cartel“ grafika, per kurią net sunku gerai įžiūrėti aplinką. Jau seniai neteko matyti tiek daug „blur“ efekto. Tačiau šis antikvarinis efektas panaudotas ne veltui – „blur“ užmaskuoja daugelį grafinių trūkumų. Ginklai sumodeliuoti labai atmestinai, o kai kurių smulkesnių objektų geometrija atrodo tiesiog neatleistinai atsilikusi nuo šių laikų standartų. Didžioji dalis tekstūrų yra žemos arba vidutinės raiškos. Lūpų sinchronizacija su balsu beviltiškai pasenusi. Kas keisčiausia, kad „Call of Juarez: The Cartel“ sukasi ant naujausio „Chrome Engine 5“ varikliuko, kuris bus naudojamas ir daug žadančiame „Techland“ žaidime „Dead Island“. Dažnai susidaro gan gerai pamatuotas įspūdis, kad naujausias „Chrome“ varikliukas pagamintas ne iš tūkstančių eilučių kodų ir algoritmų, o iš medienos.

„Call of Juarez: The Cartel“ verta pirkti tik dviem atvejais: jeigu esi užkietėjęs pirmo asmens šaudyklių žaidėjas arba jeigu turi du draugus ir nori įveikti kokį nors žaidimą trise. Visiems kitiems žaidėjams „The Cartel“ bus tik vidutinė šaudyklė su trimis ar keturiomis tikrai neblogai sugalvotomis misijomis. Ne daugiau.