Atsimenu, kai rašiau apie Guerilla Bob, sakiau, kad tai geras žaidimas ir jį galiu rekomenduoti daugeliui vien todėl, kad kas nors galėtų smagiai praleisti laiką. Kai rašiau apie Lylian: episode one, sakiau, kad tai košmariškai paranojiškas žaidimas. Atrodo, kad daugelis gamersgate siūlomų žaidimų yra išskirtiniai ir savaip žavūs.
O juk žavumo bei originalumo rodiklis dažnai nustatomas pagal formulę: kreizova ir niekam nesuprantama mintis padauginta iš įdomios grafikos bei visų kitų mažų smulkmenų, tokių kaip istorija, veikėjai, garsai. Jei maksimumu paimtumėm vienetą, sakau, dėl savo originalumo „Tesla: The weather man“ tikrai būtų kažkur viršuje, tačiau balą smarkiai numuštų pats žaidimo pateikimas.
Tad jei taip nuoširdžiai pasakius, pinigų už šį žaidimą mokėti nepatarčiau, nes gali būti, kad tikrai gailėsitės. Ir ne tik dėl to, kad jis nėra ilgas, kaip ir dauguma mano apžvelgtų žaidimų. Tiesiog jis nėra būtent Toks, o kiti, net ir ilgesni bei įdomesni žaidimai, daug vertesni savo kainos.
Pavyzdžiui, žaidžiant Tesla, nevalingai piršosi mintis, kad čia yra „Max and magic marker“ prieskonių, kur reikėjo paišyti kelią per kliūtis. Šiame žaidime kliūčių pašalinimo idėja nėra būtent tokia, tačiau tam, kad prasibrautumėm iki laimėjimo, reikia… Pala, manau, reikia viską tiksliai susistatyti savo galvoje, tada pasistengti Jums papasakoti kiek nuosekliau, kad nebūtų tokio didelio KPŠ, kai įsijungsit žaidimą.
Vienu žodžiu, esmė tai čia tokia,kad fizikai pykstasi. Pagrindiniui veikėjui Nikolui Teslai labai pasiseka mokslo srityje, tačiau Tomas Edisonas labai užpavyduliauja ar tai užpyksta ir pasitelkia savo mokslines žinias bei armiją, kad atkeršytų Nikolui. Tad žaidimas prasideda, kai Tesla visiškai dar bejėgis pradeda konstruoti pirštinę, kuri gali valdyti orus. Žaidimo eigoje jis renkasi komponentus tai pirštinei, tad galiausiai gali įveikti kliūtis kilnodamas daiktus, juos nutrenkdamas ar apipildamas vandeniu.
Labiausiai iš viso šito man patiko turbūt tai, kad prie visų šitų pakvaišusių mokslininkų prisiplaka ne kas kitas, o gana žymus rašytojas Markas Tvenas. Būtent jis ir duoda mums instrukcijas bei patarimus, kaip kurį lygį reikia pereiti ar ko mums reiktų saugotis (pavyzdžiui, vandens. Užtrumpint pirštinę gali!).
Skaičiau kelis gandus. Pirma, kad buvo keli žmonės,kuriems žaidimas nuoširdžiai patiko. Na, gal iš dalies sutinku, tikrai originali idėja, nors ir primena kitus žaidimus kažkuo. Bet kur dar sutiksi kariaujančius mokslininkus?! Kitas gandas buvo apie tai, kad Tesla primena kažkuo Portal. Nors, tiesą sakant, man labiau priminė mano jau anksčiau minėtąjį „Max and magic marker“.
Aišku, Jūs nepagalvokit,kad žaidimas yra prastas.Tiesiog jo atmosfera manęs nesužavėjo, o dažniausiai aš į ją ir kreipiu, kai žaidimas yra mokamas. Nes dažniausiai juk norisi, kad žaidimas užveštų, ištaškytų, nepaleistų. Kažkodėl su Tesla man taip nebuvo.
Įdomus žaidimas, originalus, nieko neprikiši, bet tiesiog įsijungi ir po kokių dešimt – penkiolikos minučių būna: ech. Gal vėliau, jau geriau išminuotoją sumest! Aišku, čia jau kaip kam, teko girdėti, kad vientelis trūkumas šiam žaidimui yra tas, kad jis yra kaip tik per daug pritraukiantis. O man kaip tyčia, visai nesižaidė.
Tad atvirai sakau, kad ne visiems rekomenduoju šį žaidimą. Galbūt labiau fizikams, kurie žino mokslininkų pavardes arba žmonėms, kurie labai įsimylėję tokius mini žaidimus ir nori visus juos pereit. O norintiems prastumti laiką tikrai galima rasti ir malonesnių žaidimų.
