Iš žurnalo PC Klubas 2007/05. Autorius: raw
Žaidimų apie Antrąjį Pasaulinį karą prikurta tiek, kad nors tvenkinį tvenk. Jau šimtus kartų apginta Maskva, fašistinės Vokietijos pajėgos „sukištos“ į savo irštvą, apsuptos ir galų gale sunaikintos. Nugalėtas Hitleris, vienas iš didžiausių pasaulio piktųjų genijų. Tačiau naujas karinis žaidimas vėl verčia pakartoti panašią istoriją.
„War Front: Turning Point“ nužudyti Hitlerio nepavyks, nes kažkas tai padarė anksčiau. Kažkokiu būdu Hitleris iškrito iš istorinių įvykių dar prieš užverdant pagrindiniams mūšiams, tačiau tai nesustabdė karo. Šventa vieta tuščia nebūna, todėl dar vienas ištroškęs pasaulio valdžios lyderis nurodo kariuomenei pulti visas įmanomas šalis. Ir jam sekasi: veiksmas Londone prasideda tūkstantąją okupacijos dieną. Turbūt girdėjote apie slaptus fašistų kuriamus ginklus, kurių jie taip ir nepanaudojo realiame kare? Juos matėme „Battlefield 1942: Secret Weapons Of WWII“. Pasirodo, lyderio pasikeitimas tik pagreitino tyrinėjimus ir sugebėjo išradimų panaudojimo terminą atkelti į reikiamus metus.
Taigi alternatyvi tikrovė. Vokiečiai vis dar puola Rusiją, papildomai įkėlė sausumos pajėgas į Angliją, aršiai kaunasi su visada ir visus gelbėti skubančiais amerikiečiais. Žaidimo eigoje pasirodo, kad ne visi vokiečiai yra fašistai, kad ne tik Vokietija gali būti blogis ir viso pasaulio valdžios ištroškęs grobikas. Pasipriešinimas laimi, kovos kryptis pasikeičia, ir jungtinės pajėgos jau veržiasi Maskvos link. Nes iš ten sklinda nedori siekiai, nes tik iš ten paperkami Lietuvos politikai.
Istoriją matysime arba sąjungininkų, arba Vokietijos akimis (aišku, galima abiejų, tik paeiliui). Piktuoju rusu pabūti neteks. Vokiečiai, kaip ir dera okupantams, turi stipriausia kovinę techniką, sunkiuosius tankus, net „mechus“ (alternatyvi istorija, negalima užmiršti), mobilią artileriją, „sonic“ tankus, skraidantį cepeliną (ne tą, kuris laikomas lietuvių nacionaliniu patiekalu ir sėkmingai patiekiamas Lenkijoje). Viena iš priešlėktuvinės gynybos rūšių turi nusitaikančias raketas, o specialios raketos gali nenumuštos pasiekti nurodytą taikinį. Su sąlyga, kad jis bus pasiekiamoje zonoje.
Sąjungininkai, kaip ir dera atvykėliams, akcentuoja aviacijos pajėgumą. Aišku, nė viena šalis negali laimėti tik su viena armijos rūšimi, tačiau žaidžiant už sąjungininkus, nepanaudoti lėktuvų būtų nusikaltimas. O už nusikaltimus baudžiama. Priešo antpuoliais. Juo labiau kad kai kurie vienetai tikrai įdomūs. Vienas kuria apsauginį lauką, kuris pristabdo priešo ataką, bet neišgelbėja nuo jos. Protingai pastatyta priešo priešlėktuvinė gynyba numuš bet kokį lėktuvą jam dar neišmetus bombos (atominės taip pat), išskyrus vieną rūšį, kuri net numušta vis viena sprogs.
Rusai, kaip ir dera blogio įsikūnijimui, turi labai stiprių vienetų: Sibiro šalčiu smogiančius tankus, labai toli šaudančią mobilią artileriją, itin galingą sunkųjį tanką, kuris pajėgus vienas susiremti su visa daugybe eilinių priešo tankų. Rusų tankai gali žaibiškai apsistatyti apsauginiais įtvirtinimais, taip sustiprinti gynybą. Šalčio bombas mėto ir vienas lėktuvas. Greičiausiai pilotuojamas piktojo rusiško Senio Šalčio. Įdomus vienetas yra Vodkos pilstytojas.
Kiekviena šalis turi herojus, gana pajėgius kovinius vienetus, tačiau nereikia jų naudoti kaip patrankų mėsos. Juk jie tik žmonės. Nors ir „atstatomi“ kareivinėse. Kovų metu jie grūdinasi, renka patirties taškus, už kuriuos užsidirba papildomų savybių. Vienos jų bus pasyvinės (uždirba pinigų, suteikia apsaugą aplink esantiems kareiviams), kitos aktyvios (taiso tankus, susprogdina bunkerį). Pastarąsias reikia atskirai nurodyti pele. Anglų didvyrė (tiksliau, didmoterė) Anna Herzog vaizdo intarpe labiau panaši į pusiau vyrą. Tą patvirtina ir jos elgesys. Kai vadas liepia prieš svarbų mūšį išgerti visą degtinę ir, jei pavyks, susirasti moterį, Anna atsako: „Nė negalvok“. Nepaisant to, mūšyje ją nurodo žavus veidelis ikonoje ir žavesio savybė — trumpam ji tampa nepažeidžiama. Nors vokietė Elsa irgi pusiau vyras :). Na, bent trečdaliu.
Kalbant apie patį žaidimą, jo eigą, tai tegu originalumo mėgėjai slepiasi toli toli gūdžiame miške, giliai giliai alkano meškino oloje. Šviežiomis idėjomis „War Front“ nė nekvepia. Jis yra beveik tobulas rinkinys kitur matytų minčių ir jų realizacijų. Alternatyvaus pasaulio idėja taip pat ne nauja, nors pats siužetas gana įdomus ir įtraukiantis. Kitokio pasaulio dingstimi kūrėjai sugebėjo išspausti naudos — natūraliai įtraukė keistus, dar ir dabar tikrame gyvenime nematytus ginklus. Videointarpuose, kurie paruošti tikrai gražiai ir turiningai, mėgstama herojų transporto priemonė yra motociklas. Gražu, kai šaunusis amerikietis lekia nuo skraidančių vokiečių (ar vokietis nuo Amerikos tankų) ir atlikinėdamas neįtikėtinus vairavimo manevrus dar sugeba šaudyti bei pataikyti į nestovintį vietoje priešą. Tokį meistriškumą įvertinti gali tik Amerikos žaidėjai… Dar kilnusis Amerikos herojus negali šauti į nugarą priešei, net jei ji… Tiek to ;). Bet kažkodėl vėliau tai jam nesutrukdo… Na, tiek to 😉
Gatvėmis, visai nekreipdami dėmesio į karą, tankus, sprogimus pasivaikščioti išėję slampinėja vietiniai gyventojai — kvailiai. Bet kurioje šalyje, bet kurioje gyvenvietėje, jie vienodi: abejingi, atkaklūs, neišgąsdinami. Kvailiai :). Žaidime dažnai girdime ironiškų frazių aplink švilpiant kulkoms, ką tikrame kare greičiau pakeistų keiksmažodžiai. Vis dėlto čia naudojama humoro dozė yra sveikintina ir pagyvinanti niūrius susišaudymus. Finalinė scena taip pat nėra originali, tačiau pakankamai tinkanti ir, galima sakyti, net netikėta žaidimui. Vaizdo intarpai, žaidžiant už antrą tautą, kartais parodo tą pačią sceną, tik jau iš kitos pusės.
Trumpai. Nors neoriginalu, visas žaidimas persunktas teigiamomis ir išbandytomis idėjomis. Įdomumas tikrai didesnis už vidutinį, net gerokai. Yra ir klasikinis bazių statymas, resursų rinkimas, armijos kūrimas. Yra ir gudrus priešas. Niekada negalima dirbti tik viena linkme. Statysi vien lėktuvus — atropos tankai su priešlėktuvinėmis mašinomis, kursi tankus — sulauksi aviacijos skrydžio, užsisėdėsi gynyboje stiprindamas bazę — manyk, kad jau užsisakei siuntinius su bombomis bei didelių priešo būrių puolimą. Vienos karių rūšys stipresnės už kitas ir analogiškai. Beje, būrelis pėstininkų su granatsvaidžiais labai greitai kepina tankus.
Trūkumų taip pat yra. Labiausiai erzina, kad kaip mergaitės negali be dėmesio palikti savo bazės ar šiaip karių būrio. Jei priešas apšaudo priekines jo gretas, kitos neatvažiuos padėti. Joms reikia tą nurodyti. Čia stipriai padeda patruliavimo režimas. Pažymėto būrio karių greitis yra skirtingas, greitesni nelaukia apsnūdusių, todėl pirmi nulekia į nurodytą tašką ir, aišku, pirmi gauna į kaulus. Tada privažiuoja šiek tiek lėtesni, tie gauna į kaulus, o dar vėliau ateina lėčiausių eilė. Užtenka pylos ir šiems. Tad rūpinkitės savo „gyvūnėliais“.
Grafiškai žaidimas labai gražus. Išvaizdūs sprogimai, puiki detalizacija, paros laiko pasikeitimas, lietus. Leidžiantis saulei ilgėja šešėliai. Lietus trukdo radaro darbui.
Nieko išskirtinio „War Front: Turning Point“ neturi. Jis visas sudarytas iš kitur nužiūrėtų dalykų, bet labai geras tų nužiūrėtų dalykų rinkinys. Viena iš labiausiai įtraukiančių pastarojo meto strategijų. Žaidimas, kurį verta žaisti.
Vertinimas
Pirmas įspūdis:
Vokiečiai Londone? „Džet“ pakai??? 8.5
Įdomumas:
Atsipalaiduoji su filmuku, ir vėl į mūšį. 9.3
Grafika:
Labai detalus vaizdas. O atominis grybas atrodo toks gražus ir nenuodingas… 9.2
Garsas:
Neblogi mūšio garsai, išskirtinis rusų, vokiečių akcentas. 8.6
Valdymas:
Yra atskiri mygtukai pažymėti oro vienetams, sunku atskirti būryje skirtingų rūšių kovines mašinas. 8.8
Bendras:
Paskutinis pusmetis buvo tikra dovanėlė strategijų mėgėjams. 8.9
