Apie GTA V rašyti ar kalbėti dažnai sudėtinga dėl to, kad kiekvienas šiame žaidime (vien dėl jo dydžio) pamato ar pastebi skirtingus dalykus. Kažkam labiausiai imponuoja grafika, kažkam – veikėjai ir daugialypis siužetas, o dar kažkam – slapti ir sunkiau atrandami dalykėliai, kurių nepastebi kiti žaidėjai. Šiaip ar taip šią mūsų apžvalgą rašo du apžvalgininkai – E417 bei Rimtas. Tikimės, jiems pavyks atsakyti į visus jums kylančius klausimus.

Kalba E417


Pagaliau, po GTA V išleidimo praeitos kartos konsolėms 2013 metais praėjus dar pusantrų metų, žaidimo kūrėjai pagaliau ištiesia žaidėjams raudoną kilimą į geriausią šio žaidimo versiją – tą, kuri skirta asmeniniams kompiuteriams. Šį kartą asmeninių kompiuterių turėtojai, belaukdami GTA V, sumušė visus laukimo bei kantrybės rekordus, tačiau sulauktas žaidimas – kaip niekada vertas kiekvienos išlauktos sekundės. GTA V asmeniniuose kompiuteriuose atrodo geriausiai iš visų platformų, kurioms buvo išleistas ir, lyg to būtų maža, pasiūlo žaidėjams kai ką visiškai revoliucingo ir išskirtinio – režisieriaus režimą. Apie visa tai išsamiau skaitykite apžvalgoje, o kad nedingtų apetitas, štai jums mažytis aperityvas – GTA V yra pats ambicingiausias „Rockstar Games“ žaidimas ir tai liudija ne tik viskas, ką kūrėjai iki šiol komunikavo, bet ir GTA V pardavimai, parodantys, kad su tuo besąlygiškai sutinka ir žaidėjai visame pasaulyje.

GTA V yra toks, kad apie jį galima pasakoti atskirą istoriją ir net nebesigilinti į konkrečią kūrėjų studiją, dirbusią prie projekto ar tos studijos praeitus darbus. Šiuo atveju dėmesį traukia žaidimo kaip niekad ilgas kelias tobulumo link: šio kelio metu GTA V iškeitė senos kartos konsoles į naujos, o galiausiai išdavė ir šias, visam laikui pasirinkęs likti su PC. Taip pat keliaudamas iš vienos vietos į kitą, žaidimas įgijo ne tik grafinius patobulinimus, bet ir pirmo asmens režimą ar, galiausiai, „režisieriaus režimą“. Visa tai, nors ir tėra papildomi žaidimo raumenys, verčia vėl sugrįžti į beprotiškai didelį San Andreas bei ilgiau užsibūti išgalvotame Los Santos mieste, įkvėptame saulėtojo Los Andželo.

Žaidimo istorija bei veikėjai, nors visiems jau, tikriausiai, šiandien gerai žinomi ar net išmokti atmintinai, nėra patys geriausi GTA serijoje. Trumpiau tariant, GTA V tikrai emociškai taip neprovokuoja kaip GTA IV ir toli gražu nepalieka tokio įspūdžio, kokį savo laiku visiems žaidusiems paliko GTA: Vice City. Kita vertus po pastarųjų žaidimų GTA V užima garbingą trečią vietą ir vėl panardina žaidėją į įprastas šios serijos žaidimams temas – modernus gyvenimas, amerikietiška svajonė, nelygybė, vidurio amžiaus krizė ir kiti aktualūs dalykai. Kita vertus, šioje dalyje kūrėjai šiek tiek pasimauna ant savo paties kabliuko – jie tiek stengiasi plėtoti tai, kas jiems puikiai pavyko praeityje, kad neretai tai, ką galiausiai gauna žaidėjas yra per tiršta, per daug išdidinta, perspausta ir t.t.

Didžiausias GTA V žavesys žaidimu žaidėją apninka tada, kai prasideda didžiosios žaidimo misijos arba apiplėšimai. Jų metu gerokai išeinama iš standartinio tiek šios serijos, tiek apskritai pastarųjų metų atviro pasaulio veiksmo žaidimų rėmų ir vykdomos misijos nebepanašios į klasikinį „nuvažiuok ten, visus sutvarkyk ar kažką paimk ir grįžk“. Apiplėšimams prireiks planavimo, pasiruošimo, asmeninių žaidėjo pasirinkimų ir dar šio bei to. Tai – savotiška žaidimo vinelė, kurios lauki su nekantrumu ir pasidaro maloniai liūdna, kai šią dalį pereini. Taip pat kai kurios misijos leidžia žaisti iš karto už visus tris žaidimo personažus (net priverčia žaidėją tą daryti), o tai suteikia visai kitokią GTA matymo perspektyvą bei rodo, kad serija nestovi vietoje, kinta, atranda puikių naujų kampų.

Iš esmės GTA V visuomet buvo ir, kaip aiškiai parodo naujausios dalies pavyzdys, bus standartus nustatanti žaidimų serija. Pavyzdžiui, šį kartą, neskaičiuojant didžiųjų apiplėšimo misijų, žaidimas leidžia valdyti net tris skirtingus veikėjus – Maiklą, Frankliną ir Trevorą. Visi jų turės savo gyvenimus, juos gyvens, ir žaidėjas, prisižaidęs iki valias vieno jų kelnėse, įpuolęs į kito, gali nustebti atradęs jį netikėčiausiose situacijose. Žodžiu, šis sprendimas leidžia žaidimu mėgautis ilgiau, siurbiant į save visą milžinišką GTA V pasaulį ne tik iš skirtingų pjūvių ir perspektyvų, bet ir žaidžiant tarsi tris skirtingus žaidimus su atskirais veikėjais viename pasaulyje. Detalių per daug nepasakosiu, nes jų labai daug ir visos jos tiek kartu, tiek atskirai įdomios, tačiau galiu drąsiai parašyti, kad ir visi trys personažai, ir visas žaidimas nesiliauja stebinę tikrai ilgai.

Pagerintus žaidimo grafikos aspektus paliekant nuošalyje, galima atvirai parašyti ir tai, kad San Andreas pasaulis atima žadą. Ir tą padaro daug kartų. Praktiškai tiek, kiek tu jam meti iššūkių – pradedant pačia miesto širdimi ir baigiant dykumomis ar atokiausiomis pasaulio vietomis, San Andreas priima visus žaidėjo iššūkius bei visus juos sutriuškina. Žaidimo pasaulis toks, kad jame sutelpa daug daugiau nei kriminalai ar humoras ar absurdiškumas – čia ir visiškai atskiras lėktuvų, povandeninis, kalnų, gyvūnijos, daugybės San Andreas gyventojų bei jų likimų pasaulis ir kiekviename jų žaidėjas turi progą sudalyvauti. Tokio masiškumo turinio, veiklos bei dalykų, kuriuos galima pamatyti prasme GTA V yra didžiausias iš visų GTA dalių, bei didžiausias iš visų žaidimų apskritai.

O kur dar visiškai kitą perspektyvą ir pojūčius siūlantis pirmo asmens režimas? Tai atsirado tik žaidimo versijoje, skirtoje naujos kartos konsolėms, bet ji, prieinama ir PC žaidėjams, GTA V tikrai veikia ir leidžia netgi žaisti viską iš pradžių nejaučiant to nuobodulio jausmo, kuris apninka iš pradžių pereidinėjant kitus žaidimus. Už tai, vėlgi, reikia dėkoti pačiam žaidimo pasauliui: jis toks, kad vien kiek kitokia perspektyva priverčia iš naujo atmerkti akis ir mėgautis tuo, ką matai priešais save. Panašiai, tik kiek kitaip yra ir su GTA tinklo režimu: iš pradžių jis pasirodė jau pirmose žaidimo versijose (praeitos kartos konsolėse), tačiau šiai dienai šis režimas yra nugludintas ir asmeninių kompiuterių turėtojai jau gali pasinerti į puikiai išdirbtą režimą, kurį malonu bei patogu žaisti.

Kalba Rimtas


Žaidimo grafikai priekaištų surasti sunku. Kūrėjai, pasistengę išnaudoti dabartinės konsolių kartos ir PC pranašumus, detalizavo aplinkas bei personažų modelius. Gražiau atrodo kai kurių veikėjų plaukai, gatvėse bėgioja daugiau žmonių, gamtos vaizdai praturtinti naujais augalais, tankia žole, naujais apšvietimo ir šešėlių efektais. Tekstūrų rezoliucija taip pat yra kur kas aukštesnė. Visi šie patobulinimai tikrai padeda žaidimui atrodyti moderniau, tačiau žiūrint į personažų veido ar rankų animaciją, kai kuriuos modelius, visgi juntama, kad žaidimas buvo kuriamas senosioms konsolėms.

Kriterijus, pagal kurį paprastai sprendžiame apie žaidimo PC versijos kokybę, yra grafikos nustatymų gausa ir detalumas. Galima pasidžiaugti, kad jų žaidime tikrai netrūkta. Nori išsirinkti tarp trijų skirtingų „Anti Aliasing“ būdų – gali. Nusprendei, kad geriausiai jausiesi žaisdamas 1024×768 rezoliucija, 4:3 kraštinių santykiu – prašom. Galbūt turi keletą monitorių ir nori žaidimą rodyti specifiškai kažkuriame iš jų – turi tokią galimybę. Yra ir visi kiti nustatymai, kurių galima tikėtis: šešėlių, „shaderių“, vandens, atspindžių, dalelių kokybė, minios tankumas, minios įvairovė ir taip toliau.

Be šių nustatymų yra dar ir atskiras „Advanced graphics“ langas, skirtas galingesnių kompiuterių turėtojams. Šiame lange galėsime DAR labiau išplėsti nuotolį, iš kurio matomi šešėliai ar objektų detalės. Siaurose miesto gatvėse didelio skirtumo galbūt ir nepajusime, tačiau žaidimas atrodys kokybiškiau skraidant lėktuvais ar laipiojant kalnais. Grafikos nustatymų lange taip pat matomas ir patogus indikatorius, kuris rodo, kiek vaizdo plokštės atminties jums dar liko, todėl galėsite lengvai matyti, ar savo kompiuterio resursus išnaudojate maksimaliai. Žodžiu, viskas atlikta gražiai, tvarkingai ir taip, kad net reikliausieji PC žaidėjai neturėtų prie ko prisikabinti.

Tvarkingai atliktas ir pats žaidimo perkėlimas į PC platformą: tiek techninės optimizacijos, tiek ir valdymo prasme. Akivaizdu, kad buvo įdėta daug darbo, siekiant, kad žaidimas puikiai veiktų ir gražiai atrodytų net ant silpnesnių kompiuterių. Visai kaip „Max Payne 3“! Ir priešingai nei GTA 4… Valdymas su klaviatūra ir pele taip pat yra labai patogus. Netikslus, „plaukiojantis“ pelės judėjimas, kuris dažnai atsiranda perkėlinėjant žaidimus iš konsolių, čia nėra juntamas.

Išskirtinai PC platformoje kūrėjai taip pat integravo filmukų kūrimo įrankį. Žaidimo metu įrašę tam tikrą atkarpą veiksmo (daugiausiai – 30 sekundžių), vėliau galėsime ją perkelti į vaizdo redaktorių, kuriame turėsime galimybę laisvai judinti kamerą erdvėje, išsirinkdami mums patinkantį kampą, reguliuoti židinio nuotolį, atlikti spalvų korekciją, uždėti įvairius, programą „Instagram“ primenančius efektus ir taip toliau. Vėliau tokius filmukus galėsime sumontuoti į viena ilgesnį montažą bei tiesiogiai iš žaidimo meniu patalpinti savo kūrinį „YouTube“ platformoje.

Nepaisant visų šių galimybių, tai vis tiek lieka tik žaidimo proceso įrašinėjimo įrankis, todėl juo galima kurti filmukus apie tai, kaip kažkas vaikšto gatvėmis, viršija greitį automobiliu ar tarpuvartėse spardo benamius, tačiau ne ką daugiau… „Režisieriaus režime“ galėsime išsirinkti personažo modelį, oro sąlygas, dienos laiką, tačiau veiksmus ir judesius turėsime suvaidinti patys, žaisdami žaidimą. Patiems kūrybingiausiems tokie apribojimai bus tarsi smagus iššūkis (filmo bei knygos „Clockwork Orange“ parodija? Be problemų!), tačiau norintiems kurti pilnaverčius „machinima“, funkcionalumo gali ir neužtekti. Kaip pasakytų Noah Webster, „Source Filmmaker this is not“.

Galiausiai, sužaiskite GTA V patys. Net jei jums nepatiko ankstesnės dalys ar neimponuoja nė vienas „Rockstar“ žaidimas. Nes GTA V yra tikrai daugiau nei viena siužetinė, prasminė, šiuolaikinė bei kažkuo aktuali linija. Tai žaidimas, kurio nebūtina mėgti viso – pilnai gali pakakti kokios valandos ar net kelių jo misijų bei eilinio nuokrypio nuo istorijos ar pagrindinių veikėjų tam, kad atrastum kažką visiškai sau. Tai nebūtinai tai, ką skelbia žaidimo viršelis – žaidėjas pats išsirenka savo radijo stotį, rašo savo istoriją ir daro tai, ką nori daryti. Niekas nesuriša rankų ir neliepia imituoti smurto ar draskyti akių visiems švietėjams, teigiantiems, kad žaidimai – blogis. GTA V, priešingai, yra puiki galimybė parodyti visiems, kad žaidimai gali būti įvairūs, nebūtinai kategoriškai tokie, kokiais juos piešia nekentėjai. Žodžiu, vairas – jūsų rankose. Bet žaiskite atsakingai.