Nesu labai daug bendravęs su Free 2 Play žaidimais. „World of Tanks“ buvo turbūt ketvirtas šios kategorijos žaidimas, kurį išbandžiau. Iki šio bandyti žaidimai dažniausiai greitai pabosdavo (nors prie „Battlefield Play4Free“ vis reguliariai sugrįžtu), o ir užknisdavo žaidėjai, kurie pinigų dėka įgydavo pranašumo. Tačiau „World of Tanks“ buvo tas Free 2 Play žaidimas, kurį pirmą kartą pabandęs pavadinau tobulu. Šis žaidimas yra tikras Free 2 Play atstovas, priešingai nei tie po šiuo vardu besidengiantys žaidimai, kuriuos iš tiesų būtų galima drąsiai pavadinti Pay 2 Win žaidimais. Ir kartais taip sutampa, kad įsijungus tokį žaidimą mes pamatome būtent vienos kompanijos logotipą (pavadinimo neminėsiu, pirštu neparodysiu ir jokiu būdu „Electronic Arts“ neišduosiu). Gerai, nukrypau aš čia jau. Grįžkime prie Tankų Pasaulio.

Pasišuošęs!

Jau turbūt teko girdėti, kad „World of Tanks“ buvo kurtas mūsų kaimynų Baltarusių? 1998 metais įsikūrusi studija Wargaming.net iki pirmojo savo „World of …“ serijos žaidimo sukūrė kelias strategijas, apie kurias aš nieko nežinau. Turiu pripažinti, kad ir Wargaming.net vardą pirmą kartą sužinojau tik pasidomėjęs apie „Wolrd of Tanks“. Taigi, studija, tyliai kūrusi kažkokias strategijas ėmė ir prieš kelis metus driokstelėjo su smagiu komandiniu MMO žaidimu „World of Tanks“, kuris pateikė istorinius žemėlapius (mūšiai vyksta Antrojo Pasaulinio karo metais) ir tikrus arba pagal neįgyvendintus brėžinius sukurtus tankus.

Linksmybės prasideda!

Kiekviena kovinė tvirtovė priklauso kažkokiai šaliai, nuo kurios pasirinkimo ir prasideda kopimas į aukštesnius lygius. Visa technika žaidime sudėliota medžio principu, tad tai reiškia, kad patobulinus tanką jau galima rinktis iš vieno arba dviejų tankų (dažniausiai; taip, pasirinkimas prastas). Kiek rečiau leidžiama rinktis ir iš trijų. Iš keturių ar penkių naujų tankų galima rinktis tik pirmuosiuose lygiuose. Ir kaip jau užsiminiau, žaidimas neleidžia labai greitai persėsti į aukštesnio lygio tanką – pirmiausia tenka patobulinti turimą. Nauji tankai ir jų modifikacijos atrakinami (tiksliau – išrandami) panaudojant mūšiuose sukauptus patirties taškus, kurių kuo toliau, tuo daugiau reikia išradimams. Kartais tas patirties kaupimas iki naujo tanko tampa žudančiai lėtu. Pasiekus penktą ar šeštą lygius pradedamos svarstyti įvairios strategijos: pirkit naują radiją ar pataupyti tankui, pirkti naujus vikšrus ar pataupyti tankui, tobulinti iki pabaigos ar pataupyti tankui… Beje, verta paminėti ir tai, kad garažas nėra guminis: tankų skaičius jame yra ribotas, o norint jį padidinti tenka už tikrus pinigus įsigyti papildomą vietą. Tiesa, kartais pasitaiko, jog patys Wargaming.net padovanoja vieną kitą vietą garaže.

Einam tvarkos daryt!

Žaidime yra keli pagrindiniai režimai: komandinis mūšis, kontrataka ir istorinis mūšis. Istoriniame mūšyje kovoja tik vienos šalie tankai prieš kitos (pavyzdžiui Sovietų Sąjungos technika prieš Vokietijos techniką). Kontratakos režime viena pusė turi apginti vėliavą, o kita pusė tuo tarpu ją mėgina užgrobti iš dviejų žemėlapio pusių. Komandiniame mūšyje tankų batalijos vyksta, žinoma, tarp dviejų komandų – 15 žaidėjų prieš 15 žaidėjų. Kiekviena komanda startuoja bazėje po savo vėliava priešinguose žemėlapio kraštuose. Dažniausiai keliai iki priešininkų bazės yra keli, tad davus startą komanda pasiskirsto į kelias dalis, pasukančias skirtingais keliais. Ir gerai, jei pasiskirstymas būna tolygus. Nes kartais nutinka taip, jog iš 15 kokie 12 pasuka į vieną pusę, o likę 3 – į kitą, kuri jiems atrodė patogesnė. Aišku, tie trys dažniausiai būna išskerdžiami, bendrame pokalbių kanale pasipila žinutės, kokia noob‘iška komanda ir kokie joje nevykėliai. Pasakysiu, kad kartą man buvo nutikę taip, jog aš vienintelis pasukau į priešingą žemėlapio pusę nuo visos komandos, nes pasirinkau man patogesnį kelią. Mūšis man nebuvo ilgas ir netrukus buvau oficialiai įšventintas į noob‘ų gretas. Jei nenori tokios garbės, tokiais atvejais tenka likti su likusia komandos dalimi. Dabar aš jau tai darau, net jei tenka judėti į žemėlapio vietą, kuri man nėra patogi.

Aš ir mano tvarkdarių „chebra“

Ir taip, kiekviename žemėlapyje aš susiradau sau patogų kelią, kuriuo judėdamas padidinu tikimybę, kad man pavyks pasiekti tame mūšyje daugiau. Vieninteliai, kuriems negalioja judėjimo su mase taisyklė yra scout‘ai – žaidėjai valdantys neretai žemesnio lygio, tačiau visuomet greitus tankus, kurie vos tik prasidėjus mūšiui lekia link priešų kad atskleistų jų buvimo vietas ir judėjimo trajektorijas. Kartais scout‘ai žūna vieni pirmųjų (nors tikrai ne visada) tokie niekam tikę. Negyvas scout‘as komandai nepadeda, o išties geras, turintis aukštesnio lygio ir pakankamai greitą tanką, gali nervinti priešininkus iki pat mūšio pabaigos.

Kokie šansai išgyventi? Nesivaržykite lažintis!

Kartais noob‘ų vardo žaidėjai būna verti, kartais tikrai ne. Tačiau noob‘inimui vietos nebelieka pasiekus daugmaž šeštą lygį. Tuomet tankų taisymas ir amunicija tampa pakankamai brangūs. Kiekvienas neteisingas žingsnis mūšio metu kerta per finansinę padėtį, mat kartais tenka už remontą ir amuniciją suploti daugiau, nei mūšio metu yra uždirbama. Ir nors paskutiniojo, dešimto, lygio vis dar nepasiekiau, teko girdėti, kad ten lįsti į minusą yra labai lengva.

Kiekviename mūšyje judu gerai šarvuotu sunkiuoju tanku arba vidutiniu tanku. Visi tankai yra suskirstyti į penkias kategorijas: artilerija, tankas – naikintojas, lengvasis tankas, vidutinis tankas ir sunkusis tankas. Pasirinktoji kategorija taip pat turi įtakos žaidimo stiliui mūšio metu. Štai artilerija pasižymi ypač didele naikinama galia dideliais atstumais, tačiau ją nupilti galima vienu šūviu arba net ir tik atsitrenkus, tad pasirinkę artileriją žaidėjai dažniausiai bėga į sunkiausiai pasiekiamą ir tolimiausią žemėlapio kampą bei maksimaliai atitolinę kamerą stebi visą žemėlapį iš viršaus. Tankai – naikintojai yra daug žalos darantys, bei dauguma jų yra gerai šarvuoti iš priekio šarvuoti, tačiau labai lengvai pažeidžiamu pasturgaliu. O taip pat ne visų šio tipo tankai turi bokštelius, nėra galimybės vamzdį apsukti 360 laipsnių kampu, tad šį tanką geriausia pasitelkti tik tuo atveju, kai priešas yra priešais. Jei jau taip nutiko, kad kažkas materializavosi už nugaros, vargu ar pavyks išvengti didelių (arba net labai didelių) nuostolių. Lengvasis tankas, bent jau mano požiūriu, iškopus iš pirmųjų lygių nėra labai naudingas aparatas (išskyrus scout‘inimą, jei tankas yra pakankamai greitas). Šarvų turi nedaug. O padorios žalos gali padaryti tik artilerijai arba netikėtai užkluptam naikintojui. Vidutiniajam ir sunkiajam tankams daugiau žalos padarytų patys įgulos (apie ją dar šiek tiek vėliau) nariai, jei pultų juos plikomis rankomis. Nors, tiesa, tai netaikoma absoliučiai visiems lengviesiems tankams – yra ir ne viena pakankamai grėsmingą žalą daranti mašina. Vidutinieji tankai jau yra šis tas. Padaro pakankamai žalos visoms klasėms ir gali atsilaikyti prieš sunkiuosius. O štai sunkieji tankai yra mano favoritai. Tvirtovė ant vikšrų turi ne tik didelį skaičių šarvų, bet ir teisingai pataikius padaro tikrai didelės žalos. Tačiau yra labai lėti, kol nesumontuojami geriausi vikšrai ir variklis. O tuomet iš labai lėtų tampa tiesiog lėtais.

Aš nematomas![//i]

Tanko įgula, kaip ir pats tankas, tobulėja su kiekvienu mūšiu. Jie kaupia patirtį, kuri gaunama nepriklausant nuo to, koks nesėkmingas buvo mūšis. Didėjant patirčiai, gerėja ir įgūdžiai, tokie kaip šaudymo taiklumas, užsidegusio variklio gesinimas, ar nutraukto vikšro remontas. Patirčiai pasiekus 100% galima rinktis papildomų įgūdžių, tokių kaip dar greitesnis degančios variklio gesinimas (verta, degantis variklis – skaudi problema), geresnio nusitaikymo judant (irgi praverčia) arba net radijos veikimo spindulio padidinimas (turbūt tokiu atveju radijas ima naudoti radisto smegenų bangas sustiprinti savo veikimui).

Ne be nuopelnų

„World of Tanks“ – tikras rojus visiems apdovanojimų medžiotojams. Čia jie duodami už nuopelnus mūšiuose ir jų yra pačių įvairiausių. Galima gauti apdovanojimus už padaryta žalą, už sunaikintus aštunto, devinto ir dešimto lygio tankus, už pastebėtus priešus (skirta scout‘ams). Kiti apdovanojimai suteikiami už tai, kad mūšio metu gaunama daugiausiai patirties taškų. Yra medalis, pavadintas „Kamikadzė“, kuris suteikiamas už priešo tanko sunaikinimą jį taranuojant. Yra medalis „Skerdikas“ , skiriamas už tris iš eilės vienu šūviu sunaikinamus tankus. Galbūt aš visų apdovanojimų nevardinsiu, nes tokiu atveju apžvalga taptų tikrai gerokai ilgesnė. Tačiau faktas – norint surinkti visus apdovanojimus laukia daugybė valandų mūšiuose. Ir nors kai kurie medaliai yra gaunami pakankamai lengvai, tačiau tikrai ne visi. Daugumai medalių gauti reikės tikrai iš peties paplušėti.

Yra ir kitų, trumpalaikių apdovanojimų. Dar ne taip seniai Wargaming.net žaidime įdiegė sistemą, kuri leidžia už mūšyje sukauptą patirtį, padarytą žalą, sunaikintus tankus arba laimėtus mūšius gauti vienos arba net trijų dienų Premium paslaugą, gauti didesnį po mūšio gaunamos patirties arba gaunamų pinigų koeficientą ir įvairių kitų niekučių, kurie kartais praverčia (ypač Premium, kuomet renkami ištekliai naujam tankui).

Žaidimo kūrėjai mėgsta išnaudoti įvairias progas. Balandžio pirmosios proga – aštuonių bitų mūšiai

Nenorintiems būti vieniems

Beje, mūšiuose nebūtina dalyvauti vienam. Galima bet kada užnugariui saugoti pasikviesti draugą. Arba du (bet tik turint Premium). Toks būrys patenka į įprastą mūšį, tik tokiu atveju, kaip minėjau, yra kam pridengti subinę arba nukreipti dėmesį. Arba atkeršyti už kritusį draugą. Beje, jei dviejų būryje žaidžiančių žaidėjų tankai yra skirtingo lygio, žemesnio lygio žaidėjas gali patekti tarp didelių ir grėsmingų aukštesnio lygio tankų. O jei skirtumas tarp lygių yra pakankamai didelis, tuomet geriausią smagią dalį palikti draugui, turinčiam geresnį tanką, o pačiam slėptis. Nors kartais visai smagu paerzinti kitus žaidėjus, kuomet būrio dėka į septinto – aštunto lygio tankų mūšį atvedama pirmo lygio tankas. Tuomet bendrame chat‘e pasipila riksmai koks juokingas, beviltiškas ir noob‘iškas yra tas būrys. Nors kartą eksperimentavau. Laksčiau žemėlapio pakraščiais, vietose, kuriose mažiau priešų. Mano komanda buvo išskersta, o aš, pirmo lygio kibiras, likau paskutinis gyvas prieš, atrodo, šešto lygio tankus. Mūšis buvo beprasmis, tai tiesa. Bet faktas – išgyvenau ilgiausiai.

Ai, dar pamiršau paminėti. Žaidžiant būryje yra labai smagu iššauti ir sunaikinti tanką puse sekundės anksčiau, nei tai padaro draugas, kuris jau ilgai sekė savo taikinį. Arba nupilti priešą iškart, vos tik draugas jį pamato ir net nespėja nieko padaryti.
Taip pat nenorintiems žaisti vieniems žaidėjams yra galimybė jungtis į klanus.

Alfa komanda

Pay2Win? Ne, Free2Play!

Nemažai praleidęs su „World of Tanks“ galiu pasakyti, kad žaidimas yra vienas iš tų, kurie iš tiesų atitinka žodžius „Free 2 Play“. Taip, žaidimas siūlo susimokėti tikrų pinigų, kad gautum įvairių papildomų dalykėlių (o kartais ir ne tik šiaip dalykėlių, bet ir ko nors rimtesnio). Taip, žaidimas kartais ne tik siūlo susimokėti, bet net ir ragina. Ir taip, kartais tie už realius pinigus suteikiami bonus‘ai išties vilioja. Bet didžiausias ir svarbiausias TAIP yra tas, jog žaidimas nepraranda nė kruopelytės žavesio ir smagumo neišleidus nė cento. Jei nenori mokėti, nereiškia, jog anksčiau ar vėliau susidursi su kažkokiais apribojimais. Žaidžiantys nemokamai turi tokias pat galimybes pasiekti dešimtą lygį, kaip ir negailintys savo lėšų. Nors tiesą pasakius, jei už pinigus nusiperki tanką, ilgainiui vėl teks grįžti prie technikos, kuri įgyjama už žaidimo valiutą, jei norėsi toliau kopti lygių laipteliais ir nesuploti dar daugiau savo lėšų.

Jis nereikalauja žaidime eikvoti ledams skirtų pinigų. O vamzdis nukreiptas, nes atsidūrei ne toje komandoje.

Vienintelis žaidimo elementas, vertas kišenpinigių, gali būti tik Premium, kuomet turimas tikslas – kuo greičiau pasiekti naujo lygio tanką. Bet, kaip minėjau anksčiau, Premium galima gauti nemokamai. Ir jei pavyksta, tuomet tos paros (arba net kelių parų) visiškai užtenka tikslui pasiekti. Na, o jei nepavyksta gauti šios privilegijos… Nėra kur skubėti, sugaiši keliomis dienomis ilgiau, bet tikslą vis tiek pasieksi.

Laaaaaaaaaaaaaaaaag!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

„World of Tanks“ žaidimo procesas yra pakankamai arti tobulo žaismo. Tą jau supratome. Bet aš dar nekalbėjau apie techninę žaidimo pusę. Grafiškai žaidimas yra pakankamai gražus. Tankai (kol kas) dar neatrodo, tarsi atriedėję iš „Battlefield 3“ ar 4. Tačiau su vienu iš pastaruosius mėnesius pasirodžiusiu atnaujinimu atėjus didelės raiškos tekstūroms vaizdas tapo vajetau koks gražus (o tokių atnaujinimų, pagražinančių vaizdą, bus dar). Tankai įgavo blizgumo, o šešėliai ir atspindžiai tapo kur kas gražesni. O susprogdintas tankas labai gražiai rūksta ir kibirkščiuoja. Beje, paskutinius „Battlefield“ atstovus paminėjau ne šiaip sau. Kuomet „DICE“ pristatė šį žaidimą, konstruojamą ant atnaujinto „Frostbite“ variklio, jie gyrėsi kiek daug sienų galėsime sugriauti. Sakyčiau, „World of Tanks“ irgi vertas „Kiek daug galime sugriauti“ pastabos. Prieš tvirtovę su vikšrais neatsilaiko nei viena tvora, ir nemaža dalis sienų. Tiesa, kai kurie pastatai vis tik yra nesugriaunami, tad viso žemėlapio sulyginti su žeme niekaip nepavyks. Tačiau tai taip pat yra laikina. Kūrėjai žada, kad šiais metais išleis atnaujinimų, vis mažinančių nesugriaunamų objektų skaičių.

Tačiau visoje šioje labai didelėje medaus statinėje yra vienas arbatinis šaukštelis deguto. Žaidimas veikia gana nestabiliai. Tai yra jis kartai be priežasties gerokai sulėtėja. Man dažnai pasitaikydavo, jog priartinus vaizdą kadrų per skundę skaičius krisdavo nuo maždaug 80-100 iki maždaug 2-5! Ir, žinoma, tokiu atveju tikrai nepataikydavau į savo taikinį. Ši problema kamuoja ne tik mane ir mano draugus tankistus, bet turbūt ir kitus žaidėjus, nes žaidimo pokalbių kanale neretai galima pastebėti tokias žinutes, kaip „Laaaaaaaaaaaaaaaaag!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!“. Panašių skundų galima atrasti ir oficialiame žaidimo forume. O taip pat kartais pasitaiko, kad su nauju atnaujinimu ateina ir naujų nesklandumu. Pavyzdžiui vienas iš nelabai seniai pasirodžiusių atnaujinimų įdiegė ir „apsauga nuo užsisedėjimo“ – žaidimas kartas nuo karto be jokio priežasties nulūždavo. Kūrėjai užtruko, tačiau tai buvo sutvarkyta. Tad jei jau nutinka kažkas panašaus, žaidėjams belieka apsišarvuoti kantrybe ir tikėtis, kad greitai tai bus pataisyta.

Argi ne gražu?

Žaisk lietuviškai!
„World of Tanks“ – pirmasis mano žaistas ne Lietuvoje kurtas žaidimas, kuris žaidėją pasitinka lietuvių kalba (žinau, kad yra daugiau tokių žaidimų, tačiau man neteko su jais artimiau susipažinti). Ir išversta yra viskas. O ir vertimas yra tikrai šaunus. Nors kartais pasitaiko įvairių neatitikimų, tačiau dažniau jie pralinksmina, nei suerzina („Vairuotojas sugedo“ arba „Šaulys vėl veikia“). Ir taip pat verta paminėti, kad lietuviškas yra ne tik tekstas, bet ir įgrasinimas, tad prasidėjus mūšiui girdėsi tokius pasakymus, kaip „Pirmyn“ arba „Einam tvarkos daryt“ (mano mėgstamiausias), o sunaikinęs priešo tanką išgirsi džiaugsmingą „Nupylėm!“.

Poilsis nuo mūšų – tankų futbolas. Pasaulio futbolo čempionato proga.

Ir pabaigai…
… noriu išvardyti tuos, kuriems verta išmėginti „World of Tanks“, jei dar neteko bandyti. Patinka antrojo pasaulinio karo žaidimai? Žaisk „World of Tanks“. Patinka tankai? Žaisk „World of Tanks“. Patinka MMO žaidimai? Žaisk „World of Tanks“. Patinka F2P MMO žaidimai? Žaisk „World of Tanks“. Patinka žaidimai lietuvių kalba? Žaisk „World of Tanks“. O gal dar neteko bandyti žaidimo lietuvių kalba? Išbandyk „World of Tanks“. Nepatekai į nei vieną anksčiau išvardintų kategorijų? Vis tiek žaisk „World of Tanks“.

P.S. Už keletą nuotraukų ir pastabas apie tai, ką praleidau šioje apžvalgoje dėkoju bičiuliui tankistui lietuvish.