Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2009/05. Teksto autorius: Artojas

Pastaruosius keletą metų Tomo Clancy ženkliuku pažymėtų žaidimų kokybė tik gerėjo. Labai smagu, kad Ubisoft išvystė visai stiprų ir lankstų prekės ženklą, kuriuo prisidengdami gali eksperimentuoti drąsiau. Ghost Recon Adwance Warfighter serija siūlė žaidime panaudoti savo veidą (kas iki tol buvo tikrai reta galimybė, o dabar ją plačiai išnaudoja ir EA), EndWar siūlo žaidimus valdyti balsu. Splinter Cell pakėlė taktinį šnipinėjimą į naują lygį ir suteikė žanrui tai, ko labai trūko Metal Gear Solid žaidimuose. Šnipinėti tapo smagu, nes daugiausia dėmesio vis tiek buvo skirta veiksmui. Ką jau kalbėti apie tai, kad žaidėjai 80 % žaidimo laiko praleidžia nespalvotame pasaulyje ir jaučiasi laimingi.

Hawx šia prasme ne išimtis. Tai pirma Tomo vardu pažymėta skraidyklė, joje taip pat pristatoma naujovė — komerciškai išnaudoti dirbtiniai žemės palydovai ir jų surinkta informacija panaudota žaidime. Antra vertus, Hawx skiriasi nuo kitų Clancy žaidimų vienu mažu niuansu. Aš labai norėčiau, kad jis nebūtų Tom Clancy‘s. Nes šiaip tai jis iškrenta iš gražaus konteksto. Visų pirma dėl tikrai nejaukaus siužeto. Net nesinori tikėti, kad jį sukūrė Tomas.

Žaidimas gvildena pastaruoju metu iki koktumo nuvalkiotą temą. Labai jau banaliai pasakojama apie privačios armijos sutvirtėjimą ir įsigalėjimą kapitalistiniame mūsų pasaulyje. Nuvalkiota istorija apie tai, kaip du pilotai, susprogdinę teroristų bazes, iškiša savo darbdavio akcijas biržoje. Ir tu tik pamanyk… Visą tą laiką, kol dirbai korporacijai, atrodė, kad visos jos pajėgos sudarytos iš trijų pilotų, tačiau santykiams pašlijus paaiškėja, kad buvusio darbdavio rankovės pilnos fokusų. Jis turi protu nesuvokiamą kiekį sausumos ir oro pajėgų. Turi net laivyną, kuriam vadovauja pats geriausias visatoje kreiseris. Ir štai, Tavo buvęs darbdavys užpuolą JAV! Ir laimi! Tačiau Tu su pora draugelių pilotų galite viską pakeisti. Labai nebūdinga autoriaus stiliui, ypač kai Artemis pavagia atominę bombą ir vežiojasi ją mikroautobusiuke. Niekada nepatikėsiu, kad privati armija, pajėgi pastatyti nuosavą laivyną, nesugebėjo prisivogti atominių ginklų anksčiau. Aš jau nekalbu apie apsipirkimą Rusijos rinkoje ar savo atominės programos vykdymą Irane.

Siužetas ne vienintelė silpna žaidimo pusė. Atskiri Hawx elementai vargiai priartėja prie vidutinybės, nors pats žaidimas greičiausiai šiek tiek geresnis nei vidutinis. Išgirtoji palydovinė sistema žaidime pasiteisino tik iš dalies. Skrendant didesniame nei 1 km aukštyje, apačioje esanti žemė atrodo nuostabiai. Tikrai yra į ką paganyti akis, tik progų tai daryti mažai. Atakuoti antžeminius taikinius iš didelio aukščio nėra patogu (nebent naudoji laisvojo kritimo bombas, kuriomis palepina ne visada), tad daugiausiai į žemę spoksai skutamojo skrydžio metu. Tai 500–800 metrų, esant lygiam reljefui skrendi dar žemiau. Iš tokio aukščio žemės tekstūra atrodo apgailėtinai. Skrendant pažeme paaiškėja, kad iš dangaus regėtas kaimelis tėra baisūs, susilieję pikseliai. Žemėlapiai net ne reljefiniai. Kūrėjai sumodeliavo tik didžiuosius pastatus ir taikinius. Jie žemėlapyje pavaizduoti kaip įprasti 3D objektai. Visa kita — optinė apgaulė, ir tai nuteikia nemaloniai.

Žaidime rasi per 40 autentiškų lėktuvų. Tai džiugina. Liūdina tai, kad septintojo dešimtmečio MIG, lyginant pojūčius skrendant, visiškai nenusileidžia tik prieš kelerius metus į serijinę gamybą patekusiems savo broliams. Skaičiukai, aišku, skiriasi, tačiau vargu ar tai pajusi. Tiek skrydžio jausmas, tiek kovos įspūdžiai bus ganėtinai panašūs, kad ir kokį lėktuvą pilotuotum. Manau, vien šios pastraipos užtenka, kad suvoktum paprastą tiesą — Hawx nėra simuliatorius. Eilinė arkadinė skraidyklė su neribotomis šaudmenų ir kuro atsargomis.

Aš nieko prieš arkadinę skraidyklę, bet tokiu atveju žaidime reiktų daugiau veiksmo, daugiau beprotiškų skrydžių kanjonais, daugiau kovos tarp dangoraižių ar net kosmose, po šimts! To nėra. Hawx — tai žaidimas, užstrigęs lifte tarp smagių arkadų ir rimtų skraidyklių.

Tiesa, Hawx galiu pagirti kaip žaidimą, kurį kuriant buvo tikrai pagalvota apie PC savininkus. Sprendžiant iš žaidimo konsolėms apžvalgų, X360 versija stringa, o PC — ne. Net užuominų tokių neteko girdėti. Tas pats ir dėl valdymo. Žaidimą išbandžiau naudodamasis klaviatūra bei pele, Logitech Force 3D vairalazde ir Logitech ChillStream pulteliu, kuris yra tiksli X360 pultelio kopija, tik su vėjeliu.

Tai štai. Smagiausia Hawx žaisti naudojant tik klaviatūrą! Lėktuvai idealiai paklūsta, juos valdyti paprasta ir patogu. Įjungus Assistance off režimą lengva susiorientuoti naujoje erdvėje ir efektyviai kautis. Smagu būtų ir su vairalazde, bet žaidimas nepalaiko Force Feedback funkcijos! Absurdas. Ir jokio malonumo. Nors pati valdymo schema gan patogi. Su X360 pulteliu tikrai ilgai vargau ir galiu drąsiai teigti, jog žaisti juo tikra kančia. Keista? Man irgi…