2019 sausio 17, ketvirtadienis.   Games.lt naršo: 2   Registruotų vartotojų: 113195
              
El. paštas
Slaptažodis 
Prisimink  
  
Oldskūlo dozė (išankstinė apžvalga)
2018-12-30, parašė Grishnakh
Žaidimo įvertinimas: -, puslapis 1 iš 2

Nors šiuolaikinės technologijos žaidimų kūrėjams leidžia iš savo kūrinių spausti viską, ką tik išgali ir padaryti taip, kad žaidimas be problemų veiktų tik su pačia naujausia geležimi, vis tik atsiranda savita grupelė kūrėjų, kaip bebūtų keista, spjaunančių į pastarąsias galimybės bei siekiančių, kad jų žaidimas būtų kuo panašesnis į tuos, kuriuos žaidėme 1995 – 2000 metais. Aišku, šioje vietoje panaudotas žodis „spjauna“ tikrai neturi neigiamos reikšmės. Priešingai, laikausi tvirtos nuomonės, kad tokių žaidimų reikia – juk reikia kažkuo užkaišioti seno geimerio esybėje besižiojančias „Might and Magic“ laikus menančias nostalgijos skyles. Bet, labai didelis „BET“, šie žaidimai, kaip ir Mage‘s Initiation, skirti tikrai ne kiekvienam žaidėjui.

Kaip žinome, senieji RPG žaidimai pasižymėjo savo kompleksija: galimų veiksmų gausa bei tuo, kad neretai mums absoliučiai nieko nepaaiškindavo, nerodydavo kvestų, viską reikėjo daryti „sėkmės – nesėkmės“ („trial and error“), o praleidus kelias teksto eilutes, vėliau gailėtis ir keliauti atgal, nes būtent ten slėpdavosi trupinėlis būtinos informacijos. Labai panašią situaciją rasime ir Mage‘s Initiation: daugelį dalykų teks išsiaiškinti patiems, niekas nebus pateikta ant lėkštutės. O ir nuo pirmų minučių mėgautis monstrų skerdynėmis taip pat, deja, negalėsime. Ne, pirmiausiai reikės gerą valandą klaidžioti po magų bokštą, kalbėtis su įvairiais veikėjais ir aiškintis veikėjo valdymo principus.

Dar vienas labai svarbus dalykas – laikas, kurį mums reikia skirti šiam žaidimui. Tiek veikėjo judėjimo greitis (pastarasis, vis tik gali bėgioti), tiek pats valdymas ir interakcija su objektais nera intuityvus ir vyksta vienu pelės klavišu (arba viršuje išslenkančiu meniu, kuris yra dar nepatogesnis, jei pelės klavišo spaudinėjimas). Tai pasireiškia daugeliu atvejų, kadangi norėdami pasikalbėti su veikėju turime nustatyti reikiamą režimą, o kalbėjimo režimas jau nebus tinkamas kai norėsime judėti po kambarį ir pan. Sudėkime tai su jokių paaiškinimų nebuvimu ir gausime tikrai „oldskūlinį“ jausmą.

Na, o jei negana aukščiau paminėtų oldskūliškumo motyvų, tai prie to dar galime prikabinti ir lyg tiesiai iš 1995 metų nužengusius, poligonais aptekusius veikėjų portretus, bei nuostabią pikseliuotą žaidimo aplinką. Kurią, net gi, galėčiau priskirti prie pagrindinių dalykų, dėl kurių šis žaidimas galėtų pasirodyti ne toks patrauklus prie modernių žaidimų pripratusiam žaidėjui. Juokai juokais, bet jau ne iš vieno teko girdėti, kad nuo tokių grafikos stebuklų jiems išvarva akys.
Sekantis puslapis»  ...

Tik registruoti vartotojai gali komentuoti. Prisijunkite!