Gatvės gyvenimo ir nelegalios veiklos temos žaidimuose, panašu, kad įgauna vis didesnį pagreitį. Jei dar prieš keletą metų valdėme raumeningus policijos pareigūnus ir kovojome už teisingumą, tai dabar ėmėme atstovauti įvairius gangsterius, kurie laisvai naudojasi ir vartoja viską, kas nelegalu ir draudžiama. Tiesa, „Mark Ecko‘s Getting up“ (toliau GU) nėra visiškai pilnas skandalingų vaizdų. (Nors šiokių tokių problemų su smurtu jis neišvengė ). Tai, greičiausiai, vienas iš tų žaidimų, kurių scenarijuose nėra nei gerų, nei blogų veikėjų ( visiškai kaip realiame gyvenime ar ne? ) Na, o jei jūs, skaitydami šią apžvalgą, save laikote visišku sąžiningu žmogumi, tuomet pamąstykite, ar kentėdami alkį ir badą, grąžintumėte piniginę iškritusią iš turtingo verslininko kišenės?

Tokią įžangą parašiau ne šiaip sau. Noriu, kad geriau įsijaustumėte į pagrindinio veikėjo, gatvės vaiko, pasivadinusio „Trane“ slapyvardžiu, vaidmenį. Ką daryti, kai užaugi purvinuose kvartaluose, kur mirštantys žmonės jau tapo kasdienybe? Yra tik dvi galimybės: pirmoji – gali tapti eiliniu riaušėse dalyvaujančiu juodaodžiu, kuris bando kovoti už savo tiesas staigiai ir greitai, o vėliau baigia savo dienas ant kruvino šaligatvio arba kalėjime, antroji – kovoji vienas, palauži savo priešus psichologiškai ir viešai, neįterpdamas nei vieno pašalinio, tačiau gaudamas didelį moralinį palaikymą iš to paties likimo nuskriaustųjų. Klausiate prieš ką ir kam reikia kovoti? Įsivaizduokite gatvės gyvenimą, kai kiekvienas vaikis, stengiasi tapti karaliumi ir valdovu.

Tiesa, pagarbos siekiama, kiek neįprastu būdu – „grafiti“ piešiniais. Taisyklės paprastos: reklamuok save visur ,kur tik įmanoma, svarbiausia, kad kuo daugiau žmonių tai pamatytų ir nesvarbu, ką sako tavo giminės – teisybė turi būti ir tu privalai už ją kovoti, net jei dėl to tektų paaukoti gyvybę. Deja, ne viskas taip paprasta. Mat ne tu vienas dalyvauji mūšio lauke. Yra ir kitos grupuotės, kurios yra pasirengusios gerai atspardyti visokių išsišokėlių sėdynes taip, kad vėliau kelis mėnesius būtų sunku atsisėsti. Tačiau tai dar ne viskas…įsivaizduokite miesto valdžią, kuri bando viską pakeisti į „gerąją“ pusę. Na, jei piko valanda ir smurtas dėl kiekvieno, net ir menkiausio nusižengimo ( o kartais dėl malonumo ) yra puikus būdas atvesti žmones į ramesnį rytojų, tuomet viskas gerai, bet yra viena problema…vietiniams taip neatrodo ( greičiausiai ir jums ), todėl rezultate gaunasi absoliutus chaosas, kuriame dalyvauja ir mūsų pagrindinis herojus.

Tavo sėkmė priklauso nuo kelėtos faktorių. Visų pirma, negali visur lakstyti ir užkampiuose demonstruoti savo meninių sugebėjimų. Turi tai daryti viešose vietovėse arba saugomose teritorijose. Spaudai tai labai patinka ir ji nevengs parašyti apie tai rytdienos laikraštyje. Savaime suprantama, dėl to kentės valdžios įvaizdis ir visi kostiumuoti vyrukai stengsis kaip įmanoma greičiau užbaigti skandalus, susijusius su vietos tvarka. Būtent todėl, kuo toliau, tuo vietovės bus geriau saugomos, ir patekti bei piešti „tagus“ bus vis sudėtingiau. Taip pat, kad ir kaip to nenorėtum, teks suburti savo komandą ir pavadinti ją kaip nors išskirtinai, pavyzdžiui „Still free crew“ ( vis dar laisva komanda ).

Būtent tokią grupę jūs ir sukursite. Be savo bendražygių pagalbos nenugalėsite visos korupcijos, vykstančios jūsų teritorijoje. Taigi, viskas ką jums teks daryti, tai spardyti savo oponentų grupuotei sėdynes ir piešti „grafiti“ visur, kur įmanoma. Kadangi stengsitės būti kaip įmanoma labiau gerbiami, privalote išmokti tinkamai piešti savo „tagus“. Be gailesčio gadinkite oponentų piešinius, tačiau darykite viską, kad jūsų darbai būtų nepriekaištingi. Turėkite savo „gatvės menininkų“ idealus, nes tik taip semsitės naujų idėjų ir senutė monotonija, savo raukšlėtomis rankomis, jūsų nepagaus. Štai ir pagrindinės taisyklės, kurių laikydamiesi tapsite ne tik tapsite šauniu menininku (jei taip būtų galima sakyti), bet ir sėkmingai kovosite prieš visas kliūtis.

Metas atitrūkti nuo gatvės gyvenimo ypatybių ir pakalbėti, iš ko susideda pats žaidimas. Misijos sudarytos iš kelių dalių: karstymosi, sėlinimo ir muštynių. Be abejo, pagrindinis tikslas bus piešti „tagus“. Tapyti nebus itin sudėtinga. Priėję prie atitinkamos vietos, galėsite pasirinkti piešinį bei jo vaizdą, tuomet judindami pelę, matysite kaip „Trane“ atlieka savo darbą. Būkite atsargūs ir stenkitės ,kad dažai neišsilietų, nes taip smuks duodami taškai už kuriuos vėliau atrakinsite daug smagių dalykėlių. Žaidime taip pat bus misijos, kuriose teks nugalėti ir taip vadinamus „bosus“. Tai bus oponentų pagrindinės ir svarbiausios personos. Karstymasis gali sukelti nostalgiškus prisiminimus „Prince of persia“ gerbėjams ( užuojauta jiems dėl pasibaigusios trilogijos ). Teks laipioti stogais, sienų atbrailomis, šokinėti ir t.t.

Tiesa, „Trane“ fiziniai duomenys nėra tokie atletiški, kaip mano minėto princo, tad ypatingai meistriškų triukų nepamatysite. Sėlindami privalėsite saugotis sargybos bokštų šviesų, vaikščiojančių kareivių bei šunų. Žodžiu, nieko ypatingo ir nematyto. Na, o muštynės bus gan smagus procesas, nors ir nepateikiantis nieko išskirtinio. Tiesiog daužysite priešus kumščiais, kojomis bei rastais įvairiais objektais, pavyzdžiui: šiukšlių dėžėmis, beisbolo lazdomis, lentomis ir t.t. Kovos per nelyg didelio mąstymo nereikalaus. Kaip dažniausiai nutinka veiksmo žaidimuose, surasite atitinkamą taktiką ir ja imsitės naudotis. Smūgių įvairovę paįvairins nauji „combo“ judesiai, kuriuos gausite pabaigę misijas ir surinkę ,kuo daugiau taškų, kuriuos gaunate nupiešęs „grafiti“ piešinius. Keliaudami rasite ir įvairių priedų, kurie padidins jūsų gyvybę bei atletiškumą, tad laikui bėgant tapsite vis stipresni. Kitaip ir būti negali, juk jūs esate gatvės vaikas.

Žaidimo garsas atliktas nepriekaištingai. Girdėsime „hip-hop“ muziką, kuri atliktai tikrai puikiai. Žaidime skambantis garso takelis vietomis sukuria rimtą, o kartais ir komišką atmosferą. Tikriausiai visi pritarsite, kad gera muzika kartais gelbėja net ir labai nuobodžius ir neįdomius žaidimus. Laimei GU gelbėti neprireikė, priešingai, muzika tik sustiprino įspūdžius. Man tikrai įsiminė viena kova su storuliu darbininku mėsinėje. Tuomet skambėjo tokia komiška daina, kad kilo noras ją susirasti paklausyti pilną versiją. Dialogai taip pat netūrėtu palikti abejingų veidų, nes viskas įgarsinta su atitinkamomis emocijomis bei žargonu. Beje, keiksmažodžių nebus tiek daug, kiek jų buvo „GTA: San Andreas“ ( Gerai tai ar blogai, tegu sprendžia kiekvienas atskirai )

Grafika atrodo pakankamai gražiai ir išraiškingai. Purvinos gatvės, geležinkelio stotys, miesto alėjos – viskas pateikta gražiai ir sukuria atitinkamą atmosferą. Žaidimas netūrės atvirų vietovių, kurių taip laukia išlepinti žaidėjai ( nieko asmeniško 🙂 ). Paprasčiausiai kiekvienos misijos metu bus užkraunami nauji žemėlapiai su naujomis vietovėmis. Kiekviena vieta nėra panaši į prieš tai buvusią, tad nusivilti netūrėtumėte. Vienintelis trūkumas, kuris gali sunervinti, yra visiškai palaida kamera, kuri dažnai blaškosi ir neranda tinkamo ir patogaus taško, iš kurio galėtumėte viską matyti.

Na štai ir viskas. Ką vertėtų pasakyti pabaigoje? Taip, žaisti žaidimą yra verta, nepaisant kelėtos valdymo keblumų bei kameros šėliojimo. Svarbiausia, kad žinai, jog kiekviena „Mark Ecko‘s Getting up“ misija bus įdomi, atskleis daugiau naujovių ir įdomybių. Na, o papildomi faktoriai, tokie kaip muzika, tik pakels bendrą žaidimo vertę. Tad visi, kurie mėgsta veiksmo žaidimus apie gangsterius, grupuotes ir jaučia malonumą karstydamiesi bei kovodami vertėtų susimąstyti ar neverta įsigyti šio kūrinio. Juolab, kad čia taip pat kovojama už teisybę, nors ir priešingoje stovyklos pusėje ir skirtingais metodais.