Taip, mes visi užaugome su „Need for Speed”. Jis išmokė mus vairuoti, o „Carmageddon” parodė pėsčiųjų svarbą. Bet tai yra labai žemiški žaidimai, su beveik kasdieniais autombiliais. Visi kurybingi, futuristiniai antigravitacinių lenktynių žaidimai teko konsolėms. Bet kartais ir mūsų kaime apsiverčia ledų sunkvežimis. Su „Antigraviator”, klausimas yra ar tai yra geri ledai!

Taigi, tu turi antigravitacinį lenktynių bolidą, kuris sklendža šiek tiek pakilęs nuo trasos. Iš tikrųjų, žaidime yra trys tokios mašinos, besiskiriančios tiek vizualiai, tiek ir fizinių rodiklių požiūriu. Paprastas bolidas yra subalansuotas, kitu du yra trapesni, bet arba greitesni, arba geriau valdomi. Mašinas galima dar šiek tiek pareguliuoti perkant joms naujas dalis, bet ir šių nėra per daug. Aišku, žaidimą pradėsi vos galą su galu sudurdamas, ir už truks kiek laiko, kol uždirbsi pinigų patobulinimams.

Toliau žaidėjo laukia laisvė rinktis. Galima sužaisti tiesiog greitas lenktynes, galima leistis pasiskraidyti internete, o galima ir griebtis kampanijų. Keistas tai pavadinimas tam, kas labiau yra turnyrai. Tiksliau – tai serija viena po kitos pravažiuojamų lenktynių. Čia žaidėjas rizikuoja uždirbti pinigų už prizines vietas. Ir tik laimėdamas kampanijas jis gali atrakinti naujus, sudėtingesnius turnyrus. Tiesa, nemokas sūris tik pelėkautuose – norint pakliūti į turnyrą teks susimokėti.

Yra keletas lenktynių variantų. Pats paprasčiausias režimas yra toks, kokį įsivaizduoji: keletas trasos ratų ir bandymas atvažiuoti (atskristi?) pirmam. Yra ir kitoniškų variantų, pavyzdžiui, laiko arba išgyvenimo lenktynės. O ką reikia išgyventi „Antigraviator”? Spąstus! Kaip ir kiekvienas agrav lenktynių žaidimas, jis turi nemažai arkados elementų. Vienas iš jų užtaisai, renkami norint įjungt turbo gazą. Jie taip pat naudojami paleisti spąstams, turintiems sulaikyti ar sunaikinti varžovą. Tiesa, reikia spėti sureaguoti į pranešimą, kad oponentas yra netoli spąstų ir juos galima paleisti. O kai kurie, pavyzdžiui, ant trąsos išmėtyti milžiniški kūbai, gali sukliudyti ir tau.

Va kai išsitaškai į kūbus ar papuoli į bombardavimą, taip ir pasireiškia „išgyvenimo” režimas. Paprastai žaidime tavo bolidas bus respawnintas, o tose varžybose iškrenti visai. Kad išvengtum tokios kloties (ir šiaip trankymosi į bortus) gali pasinaudoti ne tik airbrakes (antigravitaciniu rankiniu stabdžiu), bet ir barrel roll. Bolido sugebėjimas ridinėtis į šonus padeda norint išvengti spąstų, pataikyti ant pagreitėjimo zonų (nes koks futuristinių lenktynių žaidimas be jų) ar pagriebti užtaisus.

Apie trasas nėra daug ką kalbėti. Taip, yra keletas futuristinių peizažų – viena iš jų yra iškelta į Žemės orbitą – bet daugumą laiko praleisi susikoncentravęs į vairavimą ir nieko nematysi. Tuo tarpu trasoses pasitaikys ir mirties kilpų (ar važiavimo išorine jų puse), atvirų šuolių ir kitokių įvairenybių. Ateitis visgi!

Bet iš vizualinės pusės tvirtai esame dabartyje. Žaidimo grafika tikrai nieko nenustebins. Ir iš tikrųjų, niekas neatrodo stebuklingai ar įsimintai. Žaidimui tikrai toloka iki „Distance” vizualinio stiliaus. Kai taip lengva paskelbti kažką futuristiniu teuždėjus žibančias metalo tekstūras, tai nelabai kažkuo gali ir nustebinti.

„Antigraviator” yra… na, antigravitacinių lenktynių žaidimas. Jei nežaidi Red Out, tai gali prisėsi prie šito. Žanro grandu jis tikrai nebus ir nemanau, kad žmonės jį prisimins po metų ar mėnesio. Jam tiesiog gelmės, kuri palaiktų susidomėjimą. Ir ką jau čia padarysi!