„Aquanox“ yra turbūt man geriausiai žinomas povandeninių laivų žaidimas, net jei jis pasirodė prieš šimtą metų, o ir žaidžiau aš jį tik porą kartų. Tai turbūt buvo puikiausias metas visokiems tokiems netipiniams žaidimams. Dabar… dabar prisikėlė kosminiai simulatoriai, bet lėktuvams ir povandeniniams laivams laikas dar neatėjo. Kita vertus, „Diluvion“ vis tiek verta išbandyti!

„Diluvion“, kaip ir kitiems panašiems povandeninio pasaulio žaidimams, reikia priežasties, kodėl žmonijai taip smarkiai parūpo gyvenimas po bangomis. Šiuo atveju paviršininis pasaulis tiesiog apledėjo, ir visi, kas suspėjo, persikraustė po vandeniu. O ten miestai kuriasi ant kalnų, kybo nuo ledyno šleifo, sandarios gyvenamos kapsulės mėtosi ant dugno ir kabinasi į šlaitus. Ir nors egzistuoja visa organizacija nuolat (ir kastatrofiškai nesėkmingai) bandančių prasigręžti atgal į paviršių, didelė dalis gyvenimo vyskta 200-500 metrų gylyje, kur naujųjų kilmingųjų klanai gali ir povandeninių laivų karą sukelti.

Praktiškai tu pradedi su vienu iš trijų laivelių ir vienu komandos nariu. Per linijinius apmokymus išmoksi visokiausių laivo valdymo ir povandeninio gyvenimo subtilybių, tačiau laivas naujas funkcijas rinks dar tikrai nemažą žaidimo dalį. Pačiai pradžiai užtenka žinoti, kad laivas valdomas didinant ar mažinant judėjimo greitį (į priekį ar, beveik niekad, atgal) ir kryptį. Atskirai valdomas nėrimas ir kilimas – povandeniniai laivai juda ne kaip lėktuvai ar kosminiai laivai. Galima pasirinkti ar laivo patrankos bus valdomos kartu su laivo judėjimo kryptimi, ar atskirai.

Kovos – šiek tiek sudėtingos. Iš pirmo žvilgsnio neatrodytų, kad jose yra kažkas ypatingo. Pasirinkus iš kokio ginko šaudysi, žaidimas rodys kaip daug „ant užvedimo“ reikia taikytis, kad pataikytum. Tačiau šūviai ne visada lekia tiksliai ten, kur taikaisi, be to, vaizdą kartais užstoja ir tavo paties laivas. Kita vertus, patrankas valdyti lengva, o pats laivas sukiojasi labai lengvai. Be to, nėra jokių gyvybiškai svarbių sistemų, kurias priešas galėtų pažeisti – turi tiesiog gyvybių stulpelį. O jei turi atliekamos įgulos, tai jie gali remontuoti laivą ir kovos metu. Įsivaizduok, kad jie laksto viduj su plaktuku ir užkalinėja skyles.

O šaudytis teks tiek atsitiktiniais, tiek siužeto tikslais. Nors žaidimas turi tik vieną pagrindinę istorijos liniją ir jokių kitų misijų, visgi kažkaip rasi laiko nuklysti nuo kelio ir paieškoti resursų. Laivo sonaras kuriam laikui ekrane pažymės aplinkui esančių objektų vietas, ir tai padės rasti visokias ant dugno besivoliojančias kapsules, iš kurių rinksi metalo laužą (amuniciją savo ginklui) ir visokius kitus dalykus, kuriuos galėsi iškeist į pinigus. Galėsi apkraustyti ir nugalėtus laivus – šie labai retai sprogsta į gabalus, tad prie jų galima prisišvartuoti kaip ir prie gyvenviečių ar prekeivių. Tik tiek, kad jie gali būti nepatogioje pozicijoje ar net dreifuoti!

Pinigus galima ir reikia leisti perkant maistą (kad įgula nebadautų), metalo laužą (jeigu pamenu, jis dar naudojamas ir korpuso taisymui), taisymo dėžes, torpedas (jas galima – reikia – numušti kol dar nepataikė į tave) ir kitokius niekniekius. Norint samdyti įgulos narius irgi reikės papurtyti kišenę, ypač jeigu jie yra talentingesni. Ir, nepamirškime, kada nors vis tiek norėsi ir turėsi patobulinti laivą ar net nusipirkti naują. Aišku, patobulinimams reikia ir dar kitų tam tikrų komponentų.

Taigi, įgula. Paspaudęs „v“ tu keliausi į laivo skerspjūvį, kuriame galėsi pasišnekėti su įgulos nariais ir užsiimti visokiais laivo tvarkymo darbais. Veikėjai, valdantys laivo sonarą, variklį, patrankas ir panašiai yra pastovūs (tau jų keisti nereikės ir nebus galima), bet pagalbiniai pašlemėkai yra samdomi gyvenvietėse ar randami kitose vietose. Šie gali būti priskirti prie vienos iš laivo stočių ir priklausomai nuo savo įgūdžių pagerins jų darbą. Jų perskirstymas yra labai greitas, todėl galima įgulą greitai perskirstyti priklausomai nuo to poreikių.

„Diluvion“ vizualinis stilius yra tikrai išskirtinis. Povandeninio pasaulio atvaizdavimas nereikalauja daug resursų, o laivai ir gyvenvietės iš esmės yra stilizuoti, kad atrodytų labiau steampunk stiliaus (nors pats žaidimas tikrai nėra steampunk). Ir nors jei didžiausios povandeninės struktūros neatrodo labai įspūdingai, visa kita yra gražu, ypač tos žuvelės kurios rodo tau kelią iki tikslo. Iš bendro vaizdo iškrenta tik labai paprastai vaizduojamos povandeninės srovės, kurios rangosi po jūras kaip netekstūruoti vamzdžiai. O antroji vizualinio apipavidalinimo pusė yra 2D piešiniuose, kurie tau vaizduoja laivų ir gyvenviečių skerspjūvį, žaidimo veikėjus ir kalbančiųjų portretus. Jie, aišku, yra kažkiek stilizuoti – ypač skerspjūviuose – bet labai charakteringi ir mieli.

„Diluvion“ yra pakankamai keistas mažas žaidimas. Jei nori patirti kiek atpalaiduojantį nuotykį postapokaliptinės Skandinavijos gelmėse, tikrai nerasi geresnio pasirinkimo. Taip pat nerasi ir jokio kito pasirinkimo, nes tokie žaidimai yra labai nišiniai.