Žaidime „Tyranny“ blogio jėgos vedamos viešpaties „Kyros“ laimėjo ir dabar valdo pasaulį. Žinoma nebūtų ką veikti jeigu jėgos kurios padėjo pasiekti pergalę, nepradėtų viena su kita kovoti ir nekiltų pilietinio karo grėsmė. O kalbant apie įspūdžius iš mano pusės turiu pasakyti, kad šis būtent „Tyranny“ man priminė „Metal Gear Solid V: The Phantom Pain“ RPG formate ir šioje apžvalgoje aš pasakysiu kodėl. Tai žinoma nereiškia, kad žaidimas prastas.

„Tyranny“ kitaip negu kiti populiarus šiuolaikiniai RPG žaidimai, pasaulį vaizduoja iš izometrinės perspektyvos panašiai, kaip „Fallout 1,2“. Tiesa viskas atvaizduoja su šiuolaikine grafika. Pradžioje, prieš pradedant žaisti mums leis pasirinkti veiksmus vykdytus per okupacijos pradžia ir armijas, kurios tai vykdo ir tai žaidimo eigoje vienaip ar kitaip atsilieps.

Mes valdome tokį „fatebinder“ – asmenį, kuris buvo paskirtas prižiūrėti okupuotos zonos tvarką ir suvaldyti dvi susiskaldžiusias armijas „Disfavored“ ir „Scarlet Chorus“. Jūs turite galia įvesti viešpaties tvarką, paskelbdami ediktus, o tai yra tokie fiziškai pasireiškiantys įstatymai, kurie gali įtakoti gyvenimą žaidimo pasaulyje ir užtraukti vietinių neapykanta . Praktiškai mūsų veikėjas yra „teisėjas Dredas“ viduramžių pasaulyje, kurio sprendimui turi paklusti visi, be jokių prieštaravimo.

Žaidimo eiga

Kuo „Tyranny“ išsiskiria nuo kitų savo žanro atstovų yra pakankamai sudėtinga moralės sistema. Kuri neskirsto mūsų veikėjo į blogą ar gerą, bet į patinkantį tam tikroms frakcijoms ar ne. Nuo tam tikro mūsų veikėjo pamėgimo ar neapykantos indekso, gauname tam tikrus aktyvius ar pasyvius įgūdžius, kurie vienaip ar kitaip padeda žaidimo eigoje. Stebina pakankamai didelis įgūdžių ir gebėjimų sąrašas, kuris leidžia susikurti pagal mūsų žaidimo tipą tinkančius veikėjus. Taip pat egzistuoja ir sistema skirta burtu kūrimui, kuri leidžia iš artifaktų sukurti galingus kerus. O laikui bėgant atsiranda ir tam tikri bokštai, kuriose galėsite rasti papildomų gėrybių ar treniruoti savo veikėjus.

Kovos metu žaidimas primena, bet kurį MMO stiliaus RPG, kuriame reikia kontroliuoti savo veikėjo veiksmus ir įgūdžius sekundės tikslumu ir sunkesniuose režimuose reikia tobulinti savo išdėstymo ir kontrolės įgūdžius. Nepadeda tas faktas, kad kartais mūsų veikėjai tiesiog stovės kaip „medžiai“ ir nieko nedarys jeigu jų nepajudinsite ar atsiras netinkamuose vietose, tai matosi ir nekovos metu, nes yra bėdų su kelio radimu (angl. pathfinding)

O kalbant apie žaidimo metu suteikiamus pasirinkimus, panašiai kaip ir kituose C-RPG jų sąrašas nemenkas ir galėsime arba keisti frakcijas kaip kojines, arba būti ištikimi vienai ir ant galo ją išduoti ir tapti visiškai nepriklausomu žaidėju, pasaulio valdyme. Pavyzdžiui egzistuoja galimybė pereiti į pasipriešinimo pusę išduodant „Kyros“ ir jo pavaldinius.

NPC

Reikia paminėti, kad šiame žaidime, mes kaunamės ne vieni ir pačioje žaidimo pradžioje pasirodo samdinė „Verse“, kuri bus viena iš trijų su jumis keliaujančiu kovotojų. Tarp jų bus ir riterių, magų ir šiaip laukinių gyvūnų. Šie NPC turi ir nuosavą moralės metrą, kuris priklauso nuo veikėjo pasirinkimų ir ištartų žodžių, kurie suteiks ištikimybės ar baimės taškų. Nuo jų priklausys kombo veiksmai, bei žaidimo pabaigoje rodomos veikėjų istorijos.

Tai kuo šis žaidimas man priminė MGS:V?

Nors ir galima pasirinkti, net keturis skirtingus kelius, žaidimo istorija yra kruopščiai aprašyta, jis pasiūlo pakankamai ilgą veikėjo tobulinimo pasirinkčių sąrašą. Tačiau panašiai, kaip ir minėtame žaidime ties paskutiniais žaidimo skyriais (ACT 3), siužetas pradeda važiuoti žemyn ir pats žaidimas užsibaigia, be jokio įspėjimo.

Verdiktas

Tiems kuriems patinka prie arbatos skaityti knygas šis žaidimas tikrai nuraus stogą, nes teksto bus daugiau nei pačio žaismo. Žinoma pats žaidimas geriau žaidžiasi suprantant skirtumus tarp skirtingų frakcijų ir bendrų pasauliniu nuotaiku. Man labiausiai patiko galimybė, pasirinkti savo kelią žaidime ir praleidęs apie 24h, galiu pasakyti, kad bendrai paėmus žaidimas neblogas tik labai ištemptas.