2019 sausio 17, ketvirtadienis.   Games.lt naršo: 7   Registruotų vartotojų: 113195
              
El. paštas
Slaptažodis 
Prisimink  
  
Ambicijų galimybės
2018-12-27, parašė Mek
Žaidimo įvertinimas: 5.6, puslapis 1 iš 3

Turbūt kiekvienas iš mūsų esame susidūrę su tuo, kad esamę pasakę, jog vienas dalykas atrodo toks nesudėtingas ir kad mes patys jį padarytume geriau, tačiau vėliau, arba apsiėmę tą dalyką daryti arba priversti gyvenimo, pamatome, jog ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pat pradžių. Dalykai, kurie iš šono atrodo labai lengvi, padaryti savo rankomis užtrunka, atrodo, amžiais. Štai, kad ir kompiuteriniai žaidimai! Po to kai gana galingi žaidimų varikliukai tokie kaip „Unity 3D” ar „Unreal Engine” tapo nemokami bei jiems skirti assetai iš esmės už kelis dolerius tapo prieinami, atrodytų, kad bet kas šiandien kas tik nori, gali imti ir susikurti tobulą trimatį žaidimą, nepareikalaudamas didelių pastangų. Vadinasi, turėtų būti įmanoma kurti kiek galima ambicingesnius žaidimus. Visgi, kad ir kaip norėtųsi to, deja, šiai dienai dar nėra įmanoma. „Solarix“ galėtų būti gana geru pavyzdžiu to.



„Solarix“ žaidimas nukelia į 2166 metus, kuomet žmonija jau būna įkūrusi savo pirmąją tarpžvaigždinę koloniją Ancyros planetoje. Deja, gražusis gyvenimas, atrodo ilgai netruko ir kažkoks virusas tos kolonijos gyventojus pavertė į kažką, kas panašus į zombius, bet žaidime jie vadinami kažkodėl anomalijomis.



Žaidimo pradžia turi panašumų į „System Shock 2” pradžią. Abiem atvejais atsibundi pažadintas moteriško balso ir abiem atvejais bandai susivokti, kas vyksta bei ką reikėtų daryti ir aplinkos išėjus iš pirmos patalpos atrodo taip tarsi nusiaubtos kažkokios katastrofos. Bet čia žaidimų keliai išskiria. „System Shock 2” žaidimo pradžioje gauni šautuvą, o „Solarix“ pasiūlo tik žibintuvėlį. Kas iš ties gana logiška, nes abiejuose žaidimuose skiriasi tavo specialybė. Juk ir realiame pasaulyje, kažin ar kiekvienas žmogus kažką nutikus blogą imsis bei griebsis ginklo, nes paprasčiausiai jo neturės, o jei kažkaip ir suras kažin ar sugebės pasinaudoti pakankamai tinkamai. Ką jau bekalbėti apie bandymą kovoti prieš kareivių ar sargybinių krūvą. Būtent šiuo keliu ir labiau suka „Solarix“. Tad skirtingai nuo „System Shock 2” šiame žaidime geriau vengti konfrontacijų.

„Solarix“ jau žaidimo pradžioje, bandydamas supažindinti žaidėją su žaidimo pasauliu daug nesivargina, todėl visai nesunku net ir pirmame lygyje, kuris, beje, yra tunelinės šaudyklės formos, pasiklysti, ką turėtum daryti. Kažkiek žinoma gelbsti šviečiantys žaidimo elementai, bet kai kur elementai net ir nesusiję kažkodėl šviečia daug labiau nei turėtų. Jei nesi žaidęs daugiau pirmo asmens šaudyklių, greičiausiai tokia įžanga gali būti rimta priežastimi, kodėl žaidimas taip greitai galėtų būti numestas.


Tik registruoti vartotojai gali komentuoti. Prisijunkite!