2019 sausio 18, penktadienis.   Games.lt naršo: 7   Registruotų vartotojų: 113195
              
El. paštas
Slaptažodis 
Prisimink  
  
Statusas: Blogeris
Blogeris Mek [329]
Žaidžiu.
Įrašų: 452
Aplankė : 44192
Prenumeruoti blogo įrašus 

Rage Of Mages gal ne taip gerai išlaižytas kaip anksčiau mano minėtasRage of Mages II: Necromancer“. Tiek herojai, tiek ir priešai dažniau užstringa ir daug daugiau visų žaidimo elementų yra, kurie kažin ar taip lengvai perprantami, bet būtent tas netobulumas ir yra ta priežastis, dėl ko šis žaidimas labiau man mielesnis už jo tęsinį. Misijas įveikti pasinaudojant žaidimo klaidomis, štai vienas turbūt iš labiausiai mane žavinčių šio žaidimo elementų. Kitas tai turbūt tai, kad čia buvo pirmasis tokio tipo žaidimas apskritai, nukėlęs į tamsų magų bei priešiškai nusiteikusių padarų pilną pasaulį.

Rage Of Mages“ prasideda pasakojimu, apie tai kaip neaišku, kaip atsidūri vietoje, kurioje neplanavai būti ir ta pradžia ką turi daryti nėra visiškai aiški. Būtent tas pradžios neaiškumas turbūt ir geriausia rišasi su tuo, kuo šio įrašo rašymo metu, planuojama padaryti su Games.lt tinklalapiu.

Šiuo metu vienas dalykas yra aiškus - Games.lt turi naują savininką, kuris planuoja padaryti tinklalapį minimalesniu bei pertvarkant visą turinio prižiūrėtojų komandą. Pats nusprendžiau šia proga palikti komandą - gal kitiems, kurie mane pakeis, pasiseks geriau. Šis blog'as buvo sukurtas kaip priežastis man pačiam atnaujinant žaidimų profilius, šiek tiek papasakoti ir apie jų turinį ar bent kažkokias mintis, emocijas, kurias jie sukėlė, bei kartu supažindinant su didelę žaidimų įvairove, todėl paliekant komandą nebeteksiu galimybių kurti bei redaguoti žaidimo profilių, tad nelabai galėsiu čia kažko rašyti dar kurį laiką (sako, vėliau redaguojamų blog'ų nebeliks - jie taps tik skaitymui), tad manau dabar pats geriausias metas sustoti. Tad čia paskutinis mano įrašas. O dėl Games.lt tikiuosi, kad viskas išeis į gerą. Nors ir kokia ta ateitis dabar atrodytų šiuo metu nėra labai aiški...





Kada protinga išleisti žaidimo pagerintą versiją? Ir ar tai turėtų būti mokama? Štai „BioShock 2 Remastered“ mano, kad 6 metai yra pakankamas laiko tarpas ir vartotojai turėtų susimokėti už tai. Jei tai būtų koks 1995-ųjų metų žaidimas ir patobulinta versiją būtų pasirodžiusi kokiais 2001-ais, tuomet skirtumas tarp kompiuterinės grafikos per tą patį laikotarpį buvo išties milžiniškas. Tuo tarpu 2016-ais, kuomet dalis didesnių žaidimų kūrėjų naudojo vis tą patį grafikos varikliuką kaip ir prieš tą krūvą metų, tai atrodo neypač praktiška, nors prisipažįstu pabulinta versija kažkiek ir geriau atrodo už originalą, bet tuomet klausimas, ar tikrai neturėtų būti tai koks nors nemokamas žaidimo atnaujinimas kaip daro anksčiau mano minėtas Half-Life 2“ metų metus.  





Kingdom Rush Frontiers“ yra vienas iš Kingdom Rush“ serijos bokštelių gynybos (angl. tower defense) žaidimų. Ši serija pasižymi smagiomis istorijomis, gera mechanika, tam tikru stiliu gražiai nupieštais veikėjais bei lygiais bei puikia animacija. Tiesa, žaidimai nors ir turi bendrą pavadinimą, tačiau negalima pasakyti, kad turi kažkokią bendrą normalesnę tarp tų žaidimų esančią istoriją.

Būtent toks ir šis, Kingdom Rush Frontiers“, yra. Iš esmės 
„sukaltas“ taip, kad ta pati mechanika toliau puikiai veiktų. Bet jo bėda šioje serijoje tradicinė - jei esate žaidę kitus šios serijos žaidimus, greičiausiai po kurio laiko pradėsite maišyti juos tarpusavyje. Visi jie atrodo panašiai nors pažaidus matosi ir skirtumai. Bet sunku tuos minimalius dalykus savo galvoje išlaikyti...






Kai kuriem žmonėm Grand theft Auto III“ (ar kiti naujesni šios serijos žaidimai) yra pirmasis 3D pasaulis, kuris nustebino pirmą kartą ten užklydus taip, kad gal ir nepavykus iki galo viską peržaisti vistiek tą pasaulį laikė nuostabiu. Man toks buvo „Omikron: The Nomad Soul“, nukėlęs į ateities pasaulį, kuriame aš atiduodu savo sielą veikėjui, kad būtų surasta tiesa, kas su tuo idealiu pasauliu, kuriame meilę planuoja kompiuteriai ir visi žino savo paskirtį, o fone skamba nuostabios David Bowie melodijos, kažkas darosi blogai.

Gaila, kad per krūvą metų taip ir nesulaukėme šio serijos tęsinio. Bet kitavertus negalima sakyti, kad per krūvą metų po „Omikron: The Nomad Soul“ pasirodymo 
Quantic Dream“ taip ir nesukūrė kažko nuostabaus. Tiesa, visi kiti kūriniai labiau primena interaktyvius gerai sukaltus filmus nei nuostabius virtualius pasaulius... O konkurentų atrodo nėra tiek daug tokiam žanrui... tad niša atrodo dar ir šiai dienai ši vis dar neužimta... 






Rage of Mages II: Necromancer“ dar kitaip žinomas „Аллоды 2. Повелитель душ“ vardu yra turbūt vienas iš geriausių žaidimų vaidmenimis, pilnų magų, kuriame tenka valdyti ne vietą, o ištisą jų komanda bei dar kai kuriuos kitų tipų veikėjus. Ir tai keista, nes nuo šio žaidimo išleidimo praėjo šio įrašo rašymo metu kone dvidešimtmetis! Keista, kad per šį laiko tarpą taip ir nesulaukėme kažkokio kito savo žaidimo mechanika panašaus žaidimo. Keista, kad artimiausias žaidimas pagal savo vardą „Allods Online“ yra visiškai kitoks nors kartu ir turi pasaulio bei muzikinio takelio panašumų...

Na, bet čia mes esame. Ir „Rage of Mages II: Necromancer“ yra vienas iš tų žaidimų, kuriuose net ir pirmuose žaidimo lygiuose galima sutikti tokių priešų kaip drakonai, prieš kuriuos nelabai lengva ką ir padaryti, o pergalė labiau lemiama atsitiktinumo ar kodų naudojimo. Geriausias variantas tokių priešų vengti. Bet kitavertus tamsiame pasaulyje to padaryti nėra labai jau paprasta. Užtat geriausias sprendimas numirus, rinktis saugesnius, geresnius kelius ir silpensnius priešus, ant kurių galima pasitreniruoti (kovojant su jais kovos įgūdžiai kyla). Būtent tai tikrai veža!!!

 




Empire Earth II“ palygint su anksčiau mano minėtu Empire Earth“ yra labai skirtingai atrodantis žaidimas. Vien to, kad būtų nueita dar toliau į ateitį su keistom technologijom antroji dalis kažkodėl bando atrasti sveiką protą ir taip iš dalies kartu praranda savo unikalumą. Bet kitavertus tie visi pakeitimai šį žaidimą padaro geresniu. Pavyzdžiui, nebereikia ieškoti vieno priešininko kareiviuko per visą žemėlapį, kad laimėtum, užtenką priešą nustekenti taip, kad jis nebegalėtų gauti pakankamai resursų, arba dar galima lengviau sekti skirtingus savo būrius, mažo ekranėlio pagalba, kas padeda lengviau susivokti kaip tau išvis sekasi.

Vienintelis dalykas, kuris tikrai man užkliuvo - tai kaip pasigerina kareiviai ar kitą su jais susijusi įranga. Atnaujinimai vyksta ne per universitetą ar kažkokią kitą centrinę vietą, o tiesiog reikia pasirinkti atitinkamą punktą iš kareivėlių meniu. Nežinau, kodėl buvo išmastytas toks dalykas, kodėl buvo sugalvota būti išskirtinesniu žaidimu toje vietoje, kur kažin ar reikėjo to išskirtinumo ieškoti. Panašus dalykas buvo pirmoje dalyje su miestų centrų statybomis. Ten reikėjo pakankamai gyventojų prigrųsti į centrą, kad jis upsigreidintų ir tu tuomet pakankamai kartų padaręs galėtum pereiti į kitą amžių.

Bežaisdamas šį žaidimą pagalvojau, kad kažin kodėl niekas taip iki šiol naršyklėse nepadarę kažkokio panašaus realaus laiko strateginio žaidimo kaip Empire Earth“, kuriame tektų savo imperijas kurti kažkokiame pasaulyje, bandant išsikovoti kiek galima daugiau vietovių. Turbūt galėtų gautis gana geras RTS variantas naršyklėje!





Kuomet peržaidžiau „Deus Ex: Human Revolution“ turėjau minčių parašyti daug ilgesnį blog'o įrašą nei turbūt didesnė dalis čia (geras žaidimas tai buvo tikrai!), bet dabar šiek tiek metų, negaliu sakyti, kad apart pradžios ir kietų pabaigų kažką daug atsimenu apie žaidimą. Lygiai nors ir nebe tokie linkę į mėlynumą į geltonumą skirtingai nei pirmos dvi serijos dalys, nesugebėjo užstrigti taip mano galvoje. Išties šia prasme jie man kaip ir anksčiau mano minėtojo Deus Ex: Invisible War“ pabaigos. Pamenu, ką veikiau prieš jas bet nelabai ką pamenu apie ką jos buvo. Na, o Deus Ex: Human Revolution“ kažkaip tai atvirkščiai.

Bet ar galiu sakyti, kad „Deus Ex: Human Revolution“ blogas žaidimas vien dėl to, kad mažai ką iš jo beprisimenu? Tikrai ne! Kažkaip mano širdy savo gerumu jis geresnis už pirmą dalį ir panašus turbūt anksčiau mano minėtojosios pirmosios dalies gerumui. Keista, tik nesuprantu, kodėl aš taip galvoju... matyt kai kurie žaidimai yra sukuriame geriau jausmus kažkokius sukelti ir tai daro jie labai labai gerai... ir „Deus Ex: Human Revolution“, matyt, yra vienas iš tokių žaidimų...

Vienas dalykas, kurį aš dar pamenu iš „Deus Ex: Human Revolution“, kad pirmoji profesija, kuriai nebereiks žmonių greičiausiai bus žurnalistai... ah... vadinasi, kažkas galbūt ir čia, Games.lt, jau po kažkiek laiko rašys apžvalgas ir naujienas nebūdamas žmogumi... žmonėms tereikės skaityti... 






Realaus laiko strategija, bet kartu taip pat ir žaidimas vaidmenimis? Warcraft II: Tides of Darkness“, bet toks visiškai nei warcraftiškas? Turi daugiau herojų turbūt nei koks WarCraft III: Frozen Throne“? Ir išleistas 2000-ais? Kas? Nežinau, ar kitas žaidimas šių klausimų pakaktų, bet man atrodo, kad jie puikiai galėtų apibūdinti tai, kas yra Warlords Battlecry“!

Beje, tai vienas iš tų žaidimų, kurie savo laiku atrodė gana gerai, bet vien dėl to, kad kūrėjas neįdėjo galimybės keisti visas įmanomas ekrano rezoliucijas, dabar turime žaidimą, kuris nors ir Windows'inis bet su dabartiniais ekranais atrodo ne ypač gerai. Atrodytų maža smulkmena, bet ji nemažai sendina.





Kai 1999-ais tėvai nupirko man ir broliui kompą, paprašiau klasiokų žaidimų. Vienas iš jų buvo Cyberia“, kuris nors buvo 5 metų senumo, bet asmeniniuose kompiuteriuose vis dar turėjo kai ką labai WOW - tai kinematografiją, kuri priminė Holyvudo filmus. Dialogas - kažkoks veiksmo filmo vertas veiksmas - bei kartais pasivaikščiojimas. Tiesa, dabar visa tai jau nebe taip atrodo gerai - dialogai juokingi bei valdymas šiek tiek baisokas pagal dabartinius standartus, bet kaip ten bebūtų šis žaidimas yra vienas iš tų, kurie mano širdy tikrai kažkokią specialią vietą turi.





Bežaidžiant „Shadow Warrior 2“ mane neapleido galvoje mintis, kaži kaip atrodytų Secret World“, jeigu jis būtų žaidžiamas kaip pirmo asmens žaidimas? Sąmokslų teorijomis grįstas pirmo asmens žaidimas, kuriame būtų pilna realaus pasaulio blogiukių atrodytų gana įdomiai!

Nors abu žaidimai nieko bendro kaip ir neturi, bet kinų mafijos vaizdavimas kažkiek man tarpusavyje panašus. Kitavertus, Shadow Warrior 2“ yra vienas iš nedaugelio nedidelių pastarųjų metų pirmo asmens šaudyklių, gana gerai reklamuojančių kitus kūrėjo kūrinius bei pašiepiantis kitų kūrėjų žaidimus. Ir viskas sumaišyta su krūva robotų! Kas tikrai niekaip neprimena Secret World“!

Įdomus kokteilis? Be abejo! Bet kažin ar čia tas žaidimas, kurį peržaidus jo sukeltos emocijos ilgai galvoje lieka...




Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 »» 
Blog‘o įrašai: